Diskusijos metu NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Baiba Braže, kartu su ambasadoriumi ypatingiems pavedimams Dariumi Semaška, aptarė pagrindinius artėjančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje prioritetus ir tai, kur link gali pakrypti saugumo klausimai.
B. Bražė atkreipė dėmesį, kad 2014 m. NATO įvyko didelis pokytis, po kurio NATO sąjungininkės pradėjo glaudžiau bendradarbiauti. Be to, NATO įsipareigojo tiekti nuolatinę paramą Ukrainai. „NATO užtikrina platformą, kurioje sąjungininkai gali susitarti dėl to, ko nori pasiekti. Tai, kad sąjungininkės gali teikti letalinę ginkluotę, reiškia, jog vyrauja bendras supratimas“, – teigė B. Bražė.
Kalbėtojai pabrėžė būtinybę toliau stiprinti bendradarbiavimą su partneriais Ramiojo vandenyno regione, ypač informacijos ir žvalgybos srityje. „Per pastaruosius metus arba nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, aiškiai pastebėjome, kad Kinija tapo NATO priešiška veikėja“, – pabrėžė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja.
Nors Kinija atvirai kalba apie savo karinius pajėgumus, vis dėlto ji nepaaiškina savo tikslų. Svarbu bendrauti su partneriais Indijos-Ramiojo vandenyno regione siekiant suprasti jų poreikius ir požiūrį į Kiniją. „Kinija taps didesne problema NATO, jei remiantis Rusijos pavyzdžiu pamatys, kad jėgos panaudojimas yra veiksnys, dėl kurio gali likti nenubaustas. Todėl Ukrainos palaikymas yra tarptautinio saugumo klausimas. Reikia laikytis įvairiapusio požiūrio, kuriame Kinija nebūtinai būtų laikoma grėsme, bet būtų suprantami šiuolaikiniai iššūkiai“, – teigė B. Bražė.
Kalbėdama apie padėtį Kosove, B. Bražė pažymėjo, kad čia NATO sėkmingai vykdo savo operaciją, kurios tikslas – nešališkai užtikrinti stabilumą ir saugumą. „NATO demonstruoja, kad galime kolektyviai gintis, kurti gynybos planus ir valdymo struktūrą. Be to, vykdome ir krizių valdymą bei kitas operacijas, kaip ir NATO yra įpareigotas“, – sakė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja.