Gruodžio 3 dieną, penktadienį, Rytų Europos studijų centre įvyko diskusija, skirta pristatyti Raigirdo Borutos analitinę publikaciją „Kinijos sąveika su Vidurio ir Rytų Europa: santykių kryžkelėje?“ bei dr. Konstantino Andrijausko analitinę apžvalgą „Lietuvos užsienio politikos diversifikacijos Azijos ir Ramiojo vandenyno regione galimybės: naujųjų partnerių požiūris į Rusiją“. Diskusijoje dalyvavo publikacijų autoriai, asocijuoti RESC Kinijos tyrimų programos ekspertai Raigirdas Boruta ir dr. Konstantinas Andrijauskas. Renginį moderavo RESC tyrimų programų vadovas dr. Tomas Janeliūnas.
Pristatydamas savo publikaciją apie Kinijos sąveiką su Vidurio ir Rytų Europa (VRE) Raigirdas Boruta pabrėžė, kad ši tema aktuali ir yra gana sudėtinga dėl didelio informacijos kintamumo. Anot autoriaus, Kinijos ir Vidurio-Rytų Europos (VRE) šalių santykių raida ir bendradarbiavimas suintensyvėjo nuo praeito dešimtmečio pradžios, kai buvo įsteigtas 16+1 formatas. Vis dėlto, nuo to laiko bendradarbiavimas patyrė ryškią transformaciją. Visų pirma Kinija pozicionavo save formato centre kaip darbotvarkės formuotoja, vėliau buvo išreikštas ir kitų valstybių noras įsitraukti į darbotvarkės formavimą. Darbe taip pat apžvelgtas ekonominis bendradarbiavimas bei „Juostos ir kelio“ iniciatyva. Čia Kinijos pažadai sukėlė pirminį valstybių susidomėjimą, VRE šalys aktyviai priėmė šią iniciatyvą, tačiau investicijos pasiskirstė itin netolygiai – dėmesys krypsta toms valstybėms, kurios draugiškesnės pačiai Kinijai, tačiau pagrindinės investicijų gavėjos išlieka Vakarų Europos šalys. Bendradarbiavimas išryškino ir stiprų priklausymą nuo Kinijos importo, prekybos deficitą. Paskutinėje analitinės publikacijos dalyje stengtasi išskirti pagrindinius iššūkius ir regiono bendradarbiavimą, formato ateitį bei kaip jis kis. Anot R. Borutos, nors patį formatą ištiko egzistencinė krizė, autorius nemano, kad Kinija atsisakys paties formato idėjos. VRE regionas taip pat išlieka nevieningas, valstybių pozicijos vis dar išsiskiria, nors ir pačioje Europos Sąjungoje vyravęs pragmatinis ekonominis požiūris į Kiniją kiek keičiasi.
Kitos publikacijos autorius dr. Konstantinas Andrijauskas, pristatydamas savo analitinę apžvalgą apie Lietuvos užsienio politikos galimybes Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, teigė, kad į šį regioną dėl Kinijos įtakos reikia žiūrėti bendrai. Darbe aptariamos keturios šalys, kuriose Lietuva nusprendė steigti savo atstovybes – Australija, Pietų Korėja, Singapūras ir Taivanas bei tai, kaip šios valstybės žvelgia į Rusiją. Visos pasirinktos šalys – panašios, todėl ir Lietuvos politika, autoriaus nuomone, jų atžvilgiu gali būti vieninga. Anot dr. K. Andrijausko, JAV Australiją mato kaip kertinę šalį stabdant Kinijos galią, ką rodo ir neseniai sudarytas saugumo paktas tarp Jungtinės Karalystės, JAV ir Australijos. Būtent santykiuose su Australija galima rasti daugiau bendradarbiavimo sričių, nes jos požiūris į Rusiją yra artimiausias Lietuvai. Taivano, Pietų Korėjos ir Singapūro požiūris į Rusiją pabrėžtinai pragmatiškas, stipriai susijęs su ekonomine dimensija, tačiau turintis ir individualių šalių aspektų. Vis dėlto, visos keturios šalys Rusiją vertina kaip svarbią valstybę, todėl bendroji rekomendacija sprendimų priėmėjams – šioms keturioms šalims Rusijos grėsmės naratyvą akcentuoti tiek bendrai, tiek ir atskirai.
Diskusijoje nuomonę išreiškė ir garbingi svečiai. Lietuvos ambasadorė Kinijoje J.E. Diana Mickevičienė, kalbėdama apie 16+1 formato ateitį, teigė, kad dveji ateinantieji metai bus lemiami, viskas stipriai priklausys tiek nuo Kinijos noro įsigilinti į atskiras valstybių problematikas, tiek ir nuo pačių formato valstybių – daug lems, kiek šios šalys bus pasiruošusios išstojimo kaštams, kurie gan dideli. Vis dėlto, jau dabar aišku, jog santykių poslinkiai dramatiški tiek Kinijoje, tiek Vakaruose, tiek Kinijos kaimynystėje, jaučiamas dingęs užtikrintumas, o Lietuva – šių poslinkių smaigalyje.
Paklausti apie Kinijos ir Rusijos tiesioginius santykius, bei jų tolesnę trajektoriją, abu publikacijų autoriai pabrėžė tai, kad šiandien šioms valstybėms bendradarbiauti yra patogu. Dr. Konstantinas Andrijauskas pastebėjo, kad šiandien abiejų valstybių vaidmenys apsivertė, Kinijos įtaka pastebimai išaugo, o Rusija tapo „mažuoju broliu“, kas jai – naujas vaidmuo. Tačiau, dr. K. Andrijausko nuomone, nors šiandien šalių santykiams – auksinis amžius, negalima pamiršti Kinijos istorinių skaudulių ar pačios Rusijos bandymų manipuliuoti suartėjimo su Kinija faktoriumi prieš Vakarų valstybes. Raigirdas Boruta įžvelgė skirtumus tarp valstybių politikos ir visuomenių nuomonės. Nors Kinija neturi pasirinkimo kaip tik glaudžiau bendradarbiauti su Rusija, šalių visuomenės viena apie kitą žino mažai ir didelio tarpusavio draugiškumo nejaučia.
Kviečiame susipažinti naujausiomis studijomis:
Dr. Konstantinas Andrijauskas – Lietuvos užsienio politikos diversifikacijos Azijos ir Ramiojo vandenyno regione galimybės: naujųjų partnerių požiūris į Rusiją
Raigirdas Boruta – Kinijos sąveika su Vidurio ir Rytų Europa: santykių kryžkelėje?