„Jeigu jūs norite turėti mažiau problemų, neanalizuokite įtakos“, – apie savo patarimus, panašius tyrimus norintiems daryti studentams juokavo profesorius, priėmęs iššūkį pabandyti juntamą Rusijos įtaką paversti į apčiuopiamą rezultatą ir jį išanalizuoti. Autoriaus teigimu, šio tyrimo tikslas – sukurti instrumentą, leisiantį sujungti labai daug įvairių kriterijų, kurie sukurtų sąlygas objektyviai matuoti Rusijos įtaką 7 svarbiausiose valstybės veiklos srityse. Pasak jo, įtaka atsiranda tada, kai galios santykiuose didesnę galią turintis subjektas bando padaryti įtaką mažesnę galią turinčiam subjektui – kuo didesnė galios asimetrija, tuo didesnę įtaką gali padaryti stipresnioji pusė. Lietuvos – Rusijos santykiai formuojasi per visus faktinius saitus – pavyzdžiui, dvišalę prekybą, informacijos skleidimo priemones, ekonominius ir politinius susitarimus. Tyrime įtrauktas ir gana naujas galios konceptas – šalia „švelniosios“ ir „kietosios“ galių analizuojama ir „aštrioji“ – destrukciniais didelės valstybės veiksmais paremta – galia.
Indeksas apima 7 valstybės funkcionavimo sritis. Jose buvo vertinamos sąsajos ir per šias sąsajas atskleidžiama potenciali Rusijos įtaka Lietuvai. Iš viso indekse naudojamos 27 kriterijų kategorijos. Tyrimas grindžiamas 2022-2023 m. apibendrintais statistiniais duomenimis ir konkrečių sričių ekspertų apklausomis. Kai kuriose vertinimo kategorijose nėra aiškių kiekybinių duomenų arba jų atranka būtų neefektyvi – vertinant juos remiamasi tik subjektyviais ekspertų vertinimais. Pasak T. Janeliūno, „pagrindinė indekso funkcija – ne identifikuoti specifines ir labai konkrečias įtakos formas, bet sudaryti bendrą vaizdą ir palyginimo pagrindą. Indekso prasmė labiausiai atsiskleidžia per lyginimą laike ar tarp skirtingų valstybių.“ Ilgainiui tikimasi šią metodiką ir toliau naudoti tiriant potencialią Rusijos įtaką Lietuvai, ieškoti galimybių metodą taikyti tarptautiniu lygiu.
Įtakos apimtį, visų pirma, lemia objektyvus sąsajų tarp Lietuvos ir Rusijos mastas. Kuo daugiau faktinių sąsajų (prekybos ar politinių susitarimų ir pan.), tuo didesnis poveikis gali būti daromas. Pažeidžiamumo lygis atskiruose sektoriuose sudaro sąlygas palankesnes sąlygas „aštriajai“ įtakai – sukuria galimybes didinti nestabilumą šalies viduje. Žvelgiant į rezultatus – vertinant skalėje nuo 1 iki 10 (kur 1 – jokios apčiuopiamos įtakos, 10 – maksimali galima įtaka) vidutiniškai potencialią Rusijos įtaką Lietuvai galima vertinti kaip mažesnę nei vidutinę – 3,13 balo. Didžiausi vertinimai – kibernetinėje sferoje (5,5 balo), mažiausi – ekonominėje ir informacinėje (po 2,2 balo). Tyrime išryškinamos ir pagrindinės sritys, kuriomis naudodamasi Rusija vis dar išlaiko reikšmingą savo įtaką Lietuvai.
Ekspertų teigimu, mes esame Rusijos kibernetinių atakų taikiklyje, tačiau ir patys nepadarome visko, kad apsaugotume save, ypač kalbant apie privataus verslo ar privačių asmenų naudojamas informacines technologijas. „Yra prižiūrimos valstybinės institucijos, yra prižiūrimos strateginės svarbos įmonės, bet kas darosi kitose srityse – verslo įmonėse, privačiuose įpročiuose – duomenų beveik nėra, todėl tenka pasikliauti kibernetinio saugumo ekspertų subjektyviais vertinimais. Jų manymu, mūsų pažeidžiamumas šiose srityse didelis, nes rusiška programinė įranga visuomenėje gali būti vertinama kaip atviri vartai gauti Rusijai kaupti lietuvių turimus duomenis savo serveriuose ar vykdyti kibernetinius išpuolius,“ – teigė T. Janeliūnas.
Su visuomenės saugumu ir politine sfera susietos indekso dalys leidžia manyti, kad Rusijai destabilizuoti Lietuvos visuomenę nebūtų lengva. Ir nors apie ketvirtadalį visuomenės vis dar palaiko Rusijos skleidžiamus naratyvus, tačiau galima matyti ir gana aiškų požiūrį, jog Rusija yra priešiška valstybė, o parama demokratijai Lietuvoje – gana tvirta. Esminiu iššūkiu išlieka Lietuvos visuomenės nepasitikėjimas valstybės institucijomis – tai atveria galimybes Rusijai naudoti savo „aštriąją“ galią, bandant stiprinti Lietuvos visuomenės susipriešinimą ir konfrontaciją. Tiesa, bent kol kas galima matyti, kad absoliuti dauguma Lietuvos politinių partijų reiškia neigiamą požiūrį į Rusiją, o radikalių politinių partijų populiarumas – minimalus. Energetikoje – nukirpti beveik visi ryšiai. Ryškiais įtakos instrumentais išlieka tik Rusijos dujų tranzitas į Kaliningradą, Lietuvos dalyvavimas BRELL žiede.
Karinėje sferoje įtaka įvertinta kaip gana menka. Abiejų šalių karinis bendradarbiavimas, Rusijoje pagamintų karinių priemonių naudojimas – minimalus. Ryškesnis pažeidžiamumas – išliekančios Rusijos ir Baltarusijos galimybės užsiimti karine žvalgyba. „Mes esame peršviečiami – radarais, fizinėmis priemonėmis. Karinės žvalgybos galimybės Lietuvoje išlieka gana nemažos ir tai kilsteli mūsų potencialų pažeidžiamumą karinėje srityje,“ – sakė T. Janeliūnas. Informacinių kampanijų, nukreiptų prieš Lietuvą srautas išlieka gana didelis. Galima matyti, kad rusiškų informacijos priemonių vartojimas sumažėjęs, tačiau nėra visiškai dingęs – dalis žmonių Rusijos informacijos kanalus pasiekia per internetą (naudojant VPN ar panašiais priemones), internetinės televizijos priedelius. Rusijos galimybės daryti Lietuvai įtaką ekonomikoje, ypač po įvestų sankcijų ir gerokai sumažėjusios dvišalės prekybos – labai ribotos. Tiesa, kaip parodė 2023 m. „Verslo žinių tyrimas“, apie 140 lietuviško kapitalo įmonių vis dar veikia Rusijoje. Ryškesnė įtaka strateginiuose Lietuvos ekonomikos sektoriuose labiau jaučiama logistikos srityje.
„Mūsų atsparumas yra ganėtinai aukštas. Manyčiau, kad mūsų sukurti įrankiai Lietuvai, kaip mažai šaliai esančiai šalia didelio subjekto, padeda Rusijos įtaką gerokai apriboti. Tiesa, neįmanoma pasiekti šimtaprocentinio atsparumo Rusijai lygio,“ – apibendrindamas rezultatus teigė T. Janeliūnas. Ir nors ateities tyrimams reikėtų ieškoti papildomų duomenų ir atlikti papildomų, įprastai neatliekamų, visuomenės nuomonių apklausų – šis tyrimas gali būti geras atspirties taškas siekiant toliau matuoti Rusijos įtaką Lietuvai, bandant kurti tarptautines metodikas, kurios leistų lyginti rezultatus su kaimyninėmis valstybėmis.
Plačiau su Rusijos įtakos Lietuvai indekso tyrimu galite susipažinti ČIA