Akivaizdu, kad ES diktuojama migracijos politika tapo svarbiu Lietuvos nacionalinės politikos kūrimo dėmeniu. Nors Lietuvos piliečių emigracija bei siekis pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus buvo ir lieka svarbiausiais nacionaliniais prioritetais, iš valstybės darbotvarkės paraščių, demonstruojant aukštą solidarumo lygį su ES šalimis narėmis, imama traukti kitus tokius klausimus kaip prieglobsčio sistemos gerinimas ar integracijos politikos efektyvinimas. Nacionalinės ir ES migracijos politikos sinergija yra nepaneigiama ateities migracijos iššūkių sprendimui, kurie galimai kils dėl demografinių, klimato kaitos veiksnių, socialinių bei politinių konfliktų. Todėl šią analizę, paremtą interviu metodu surinkta ir valstybės institucijų pareigūnų pateikta informacija, sudaro keturios dalys. Pirmojoje dalyje parengta išsamesnė ES atsako į migracijos krizę apžvalga. Antrojoje dalyje nagrinėjamos skirtingos Lietuvos migracijos politikos sritys ir prioritetai, prieš tai apžvelgus politikos pokyčius. Trečiojoje dalyje apžvelgiama, kaip suvaldžiusi 2015–2016 m. stipriai išaugusius nereguliarios migracijos srautus tolyn juda Europa bei kokias migracijos politikos gaires ji brėžia kitoms šalims. Galiausiai studija baigiama pateikiant diskusijų metu gimusias ekspertų rekomendacijas efektyvesnei migracijos politikai.
Atsako į Europos migracijos krizę ir migracijos politikos pokyčių ES bei Lietuvoje 2015–2020 m. apžvalga
J. Vedrickas yra baigęs Aberystwyth universiteto (D. Britanija) bakalauro ir Vytauto Didžiojo universiteto magistro studijų programas ir pradėjo darbą RESC nuo 2019 metų. Jį labiausiai dominanti tematika yra saugumo politika, ypač Rytų Azijos regione, kibernetinio ir informacinio saugumo klausimai. Jurgis taip pat yra naujienų portalo „The Lithuania Tribune“ redaktorius, yra dalyvavęs įvairiuose tarptautiniuose Jungtinių Tautų modeliuose Lietuvoje ir užsienyje.
RESC Naujienlaiškis
Gaukite regiono naujienas ir apžvalgas tiesiai į savo paštą.