Analizuojame tarptautinius procesus ir Lietuvos vaidmenį juose
Apžvalga Sau 03, 2024

Baltarusijos tendencijos 2024–1. Baltarusiška „Vagner” versija

Nuotraukos šaltinis: Nuotraukos šaltinis: DI Midjourney

BALTARUSIJOS PREZIDENTO PAREIGŲ PAKEITIMAS. Gruodžio 23 d. Baltarusijoje įsigaliojo Atstovų rūmų diena anksčiau priimtos įstatymo „Dėl Baltarusijos Respublikos prezidento“ pataisos, kuriomis buvo įtvirtinti konstitucijos pakeitimai, priimti 2022 m. vasario 27 d. referendume. Pagrindinė šios įstatymo redakcijos naujovė – taisyklė, jog tas pats asmuo gali eiti Baltarusijos prezidento pareigas ne ilgiau kaip dvi kadencijas.

Naujame įstatyme taip pat įtvirtinta, kad prezidentą nušalinti iš pareigų gali Visos Baltarusijos liaudies susirinkimas, jeigu prezidentas šiurkščiai pažeidžia Baltarusijos Konstituciją arba įvykdo valstybės išdavystę. Tokiu atveju siūlymą nušalinti prezidentą nuo pareigų turi pateikti ne mažiau kaip trečdalis visų Atstovų rūmų narių arba ne mažiau kaip 150 tūkstančių balsavimo teisę turinčių Baltarusijos Respublikos piliečių.

Naujas įstatymas taip pat įveda plačias garantijas buvusiems prezidentams ir jų šeimos nariams. Tiek pareigas pabaigusiam eiti prezidentui, tiek visai jo šeimai yra garantuojama teisinė neliečiamybė, visą gyvenimą trunkanti valstybės apsauga, medicininė priežiūra, valstybinis gyvybės ir sveikatos draudimas, bei 100 procentų atlyginimo dydžio mėnesinė pašalpa. Be to, buvusiam prezidentui nemokamai suteikiamas jo pasirinktas nekilnojamasis turtas nuolatiniam gyvenimui.

Įstatymo pataisos tapo pagrindu diskusijoms apie galimus būsimus valdžios struktūros pertvarkymus, jei Aleksandras Lukašenka nuspręs palikti prezidento postą ir tapti Visos Baltarusijos liaudies susirinkimo pirmininku.

Visos Baltarusijos liaudies susirinkimas taip pat yra po 2022 m. referendumo įvedama kolegijinė politinė institucija, kuri turės būti suformuota po 2024 m. vasario 25 d. vyksiančių rinkimų į Baltarusijos Respublikos Atstovų rūmus ir savivaldos tarybas, tačiau ne vėliau 2024 m. balandžio 24 d.

TYRIMAS DĖL ASTRAVO AE VEIKLOS SUTRIKIMO. Gruodžio 18 dieną leidinys „Bloomberg“, remdamasis gautais Rusijos bendrovės „Rosatom“ vidiniais dokumentais, paskelbė, jog 2022  m. vasarį Astravo atominėje elektrinėje įvyko jos antrojor atominio bloko veiklos sutrikimas, kai į atominio bloko pirmąjį kontūrą nutekėjo jonų mainų derva.

Komentuodamas šį įvykį, tarptautinės aplinkosaugos asociacijos „Bellona“ ekspertas leidiniui „Euroradio“ teigė, kad jonų mainų derva prilimpa prie kuro ir blogina aušinamojo vandens tekėjimą aplink bloką, kas galėtų sukelti bloko perkaitinimą. Eksperto teigimu, toks įvykis negalėtų sukelti aplinkai pavojingos avarijos atominėje elektrinėje, tačiau galėjo privesti prie pilnu galingumu veikiančio atominio bloko avarinio atjungimo, bei reikalautų sudėtingų remontinių darbų.

Astravo atominės elektrinės antrasis atominis blokas buvo pradėtas komerciškai eksploatuoti 2023 m. lapkričio pradžioje.

NAUJOS JAV IR ES SANKCIJOS. Gruodžio 5 d. JAV, siekdamos padidinti spaudimą Lukašenkos režimui, įvedėsankcijas 11 bendrovių ir aštuoniems baltarusiams, kuriuos JAV Iždo departamentas nurodo kaip „Lukašenkos pinigines“.

Nauji apribojimai palies tabako įmones „Korona“ ir „Tabak-Invest“, jų savininką Pavelą Topuzidį, „Tabak-Invest“ direktorių Viktorą Petrovičių, bei verslininką Aleksandrą Šakutiną ir jo valdomas įmones „Bellesbumprom“ bei „Amkodor“. JAV iždo departamento duomenimis, Topuzidis ir Petrovič yra „turtingiausi Baltarusijos oligarchai“.

Sankcijos taip pat pritaikytos ir Baltarusijos gynybos sektoriaus holdingui „BelOMO“, bei jo vadovams, už talkinimą Rusijai jos vykdomame kare prieš Ukrainą.

Taip pat į 12-ąjį ES sankcijų Rusijai paketą, įvestą gruodžio 18 d., yra įtraukta 12 aukštų Baltarusijos pareigūnų bei karininkų.

A. LUKAŠENKOS UŽSIENIO VIZITAI. Nuo 2023 m. lapkričio 29 d. Aleksandras Lukašenka, beveik visa jo šeima ir didelė pareigūnų delegacijos 13 dienų iš eilės praleido užsienio vizituose už Baltarusijos ribų. Tai yra absoliutus Lukašenkos nebuvimo Baltarusijoje rekordas nuo pat 2020 metų.

Per šias dienas Aleksandras Lukašenka su savo gausia delegacija lankėsi 28-ojoje JT klimato kaitos konferencijoje Dubajuje, susitiko su Kinijos prezidentu Si Dzinpingu Pekine, taip pat oficialiai apsilankė Pusiaujo Gvinėjoje ir Kenijoje.

NAUJAS SPECIALIŲJŲ PAJĖGŲ BŪRYS „TORNADO“. Gruodžio 7 d. buvo pranešta, kad Baltarusijos Vidaus kariuomenės gretose bus sukurtas naujas specialiųjų pajėgų (specnazo) būrys. Iš viso per šiuos metus vidaus kariuomenėje suformuoti jau devyni tokie būriai, jų personalą apmoko Baltarusijoje likę „Vagner“ samdiniai.

Taip pat buvo pranešta, jog „Vagner“ samdiniai galimai ir patys įstojo į šiuos naujus vidaus kariuomenės specialiųjų pajėgų būrius. Gruodžio 14 d. „Russia Today“ darbuotojas Konstantinas Pridybailo paskelbė nuotrauką su samdinių simbolika, ir prierašu, jog „Vagner kovotojai įstojo į specialiųjų pajėgų būrio „Tornado“ gretas.

Oficialaus šio įvykio patvirtinimo nebuvo, tačiau Baltarusijos vidaus reikalų ministro pavaduotojas ir vidaus kariuomenės vadas Nikolajus Karpenkovas anksčiau jau teigė, jog Baltarusijos vidaus kariuomenės kariai dalyvaus koviniuose mokymuose kartu su buvusiais „Vagner“ samdiniais, kur „bus kartu rengiami bendroms kovinėms operacijoms“, o „Vagner“ grupuotės simbolika buvo dažnai naudojama kartu su Baltarusijos vidaus kariuomenės dalinių oficialia simbolika jų mokymų metu. Gruodžio 22 d. pats Nikolajus Karpenkovas taip pat buvo pastebėtas kariniuose mokymuose su „Vagner“ ševronu ant peties.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto magistras, prie RESC komandos prisijungė 2022 m. Antonas prisideda prie analitinio ir informacijos turinio kūrimo, koncentruojasi į Rusijos, Baltarusijos, Rytų partnerystės šalių tematiką.