Baltarusijos tendencijos 2024–6. Represijų dinamika

MINSKE NUTEISTA LIETUVOS PILIETĖ. Birželio 11 d. Minsko teismas dėl šnipinėjimo nuteisė Lietuvos pilietę, buvusią Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotoją Eleną Ramanauskienę ir skyrė jai šešerių metų realaus laisvės atėmimo bausmę. E. Ramanauskienė kaltinama tuo, kad esą bendradarbiavo su Lietuvos saugumu ir rinko informaciją apie sanatorijoje besiilsinčius aukštas pareigas užimančius Baltarusijos pareigūnus.

Informacija apie sulaikytą ir dėl šnipinėjimo teismo laukiančią Lietuvos pilietę Baltarusijos naujienų portaluose viešai pasirodė gegužės pabaigoje. Ji baltarusių pareigūnų galėjo būti sulaikyta pernai, kai vyko atgal į Lietuvą iš Baltarusijos, kur lankė ten gyvenančius savo šeimos narius.

Valstybės saugumo departamentas lietuvei pareikštus kaltinimus, neva ji, gyvendama Lietuvoje, pakenkė Baltarusijos nacionaliniam saugumui, pavadino absurdiškais, o kaltinimų turinį – neatitinkančiu tikrovės.

ATŠALIMAS SANTYKIUOSE SU ARMĖNIJA. Birželio 13 d. Armėnija atšaukė savo ambasadorių iš Baltarusijos konsultacijoms, nenurodant išsamesnių šio sprendimo detalių.

Tą pačią dieną, kalbėdamas parlamente apie Armėnijos narystę KSSO, šalies  ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas, pareiškė, kad daugiau niekada nesilankys Baltarusijoje, kol jos prezidentu bus Aleksandras Lukašenka. N. Pašinianas priminė A. Lukašenkos žodžius, pasakytus šių metų gegužės 16 d. susitikime su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu, kai karą Kalnų Karabache A. Lukašenka pavadino Azerbaidžano išlaisvinimo karu.

Sekančią dieną leidinys Politico, remdamasis iš Baltarusijos nutekintais diplomatiniais ir kariniais dokumentais, pranešė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2022 m. Baltarusija tiekė ginklus ir karinę pagalbą Azerbaidžanui konflikto Kalnų Karabache metu, nepaisant buvimo KSSO nare kartu su Armėnija.

Pasak laikraščio, Minsko pagalba Azerbaidžanui apėmė senų artilerijos ginklų modernizavimą, taip pat naujos įrangos, naudojamos elektroniniam karui bei kovai prieš bepiločius orlaivius, pristatymą.

VIZITAS MONGOLIJOJE. Birželio 1-3 d. A. Lukašenka su oficialiu vizitu lankėsi Mongolijoje. Vizito metu Baltarusija ir Mongolija pasirašė draugiškų santykių ir bendradarbiavimo sutartį, taip pat susitarimus dėl abipusio vairuotojo pažymėjimų pripažinimo ir abipusio išsilavinimo dokumentų pripažinimo, bendradarbiavimo memorandumą tarp Baltarusijos Saugumo Tarybos valstybės sekretoriato ir Mongolijos Nacionalinio saugumo tarybos biuro, sudarė bendradarbiavimo susitarimus mokslo ir technikos srityse, ekstremalių situacijų prevencijos, pramoninės nuosavybės apsaugos, teisingumo, turizmo ir aplinkos apsaugos srityse. A. Lukašenka taip pat išreiškė ketinimą didinti abipusės prekybos tarp šalių apimtis, kurios šiuo metu sudaro tik 30 milijonų dolerių.

REPRESIJŲ DINAMIKA. Birželio 20 d. Sviatlanos Tichanouskajos patarėjas Franakas Viačiorka už akių buvo nuteistas 20 metų laisvės atėmimo sustiprinto režimo kolonijoje. F. Viačiorka apkaltintas pagal devynis Baltarusijos baudžiamojo kodekso straipsnius, įskaitant valstybės išdavystę ir raginimus taikyti sankcijas Baltarusijai. Jam taip pat „valstybės interesais“ iškelta byla dėl turtinės žalos, „padarytos neteisėtais veiksmais“, atlyginimo. Žala įvertinta daugiau kaip 30,9 mln. rublių, o pateiktas ieškinys gali būti pagrindu konfiskuoti asmens turtą Baltarusijos teritorijoje.

Tuo pat metu, birželio pabaigoje, remiantis nauju amnestijos įstatymu, Baltarusijoje buvo paleista mažiausiai 18 politinių kalinių. Iš paleistų politinių kalinių 4 yra moterys ir 14 vyrų, įskaitant Baltarusijos liaudies fronto opozicinės partijos vadovą Grigorijų Kostusevą, turintį onkologinę ligą ir anksčiau nuteistą kalėti 10 metų. Tai yra pirmieji politiniai kaliniai nuo 2020 m., paleisti amnestijos metu.

Iš viso šalyje birželio pabaigoje kalėjo 1413 politinių kalinių. Be to, dar mažiausiai 1917 anksčiau politiniais kaliniais pripažintų asmenų jau buvo paleisti iš kalėjimų po bausmės atlikimo.