MIRTIES BAUSMEI NUTEISTAS VOKIETIS. Liepos 19 d. buvo pranešta, jog trimis savaitėmis anksčiau Minsko apygardos teismo buvo nuteistas trisdešimtmetis Vokietijos pilietis Ricas Kriegieris, pripažintas kaltu tuo, jog 2023 m. spalį įvykdė sprogdinimą Ozeriščės geležinkelio stotyje Minsko pakraštyje, kuria naudojasi Baltarusijos kariuomenė krovinių gabenimui. Nors sprogimo metu buvo padaryta 500 JAV dolerių siekianti žala bei nenukentėjo žmonės, tačiau R. Kriegieriui inkriminavo šešis sunkius Baltarusijos baudžiamojo kodekso straipsnius – samdinystę, agentūrinę veiklą, teroro akto atlikimą, ekstremistinės grupuotės įkūrimą, tyčinį transporto ar ryšio priemonės pavertimą neveikiančia bei neteisėtus veiksmus su šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis. Už tai Vokietijos piliečiui Minsko apygardos teismas skyrė griežčiausią įmanomą sankciją – mirties bausmę.
Sekančią dieną Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, jog Baltarusija palaiko kontaktą su Vokietija dėl R. Kriegierio situacijos ir siūlo Vokietijai „konkrečius sprendimus“.
Liepos 30 d. R. Kriegieris kreipėsi į A. Lukašenką su prašymu suteikti malonę, kuri jam buvo suteikta tą pačią dieną.
Rugpjūčio 2 d. buvo pranešta, jog R. Kriegieris buvo atiduotas Vokietijai didelio apsikeitimo nuteistaisiais tarp Rusijos ir Vakarų metu. Jis tapo vieninteliu Vakarų šalims grąžintu asmeniu, kuris buvo nuteistas bei kalėjo ne Rusijoje, o Baltarusijoje.
UKRAINOS PILIEČIO GRĄŽINIMAS. Birželio pabaigoje, kartu su devyniais Rusijoje laikomais Ukrainos karo belaisviais, Baltarusija taip pat perdavė Ukrainai jos pilietį Mykolą Švecą, kuriam anksčiau buvo pareikšti kaltinimai bandymu praeitų metų vasario 26 d. susprogdinti Rusijos karo lėktuvą A-50, dislokuotą šalia Minsko esančiame aerodrome „Mačiuliši“.
Baltarusijos KGB tuo metu pareiškė, jog „Ukrainos saugumo tarnybos operatyvinis personalas ir vadovybė tiesiogiai dalyvavo organizuojant išpuolį“ bei pradėjo baudžiamąją bylą dėl pasikėsinimo įvykdyti teroro aktą. Tyrimo metu KGB sulaikė daugiau nei 20 žmonių, kurių tarpe buvo ir Mykolas Švecas.
BENDROS KARINĖS PRATYBOS SU KINIJA. Birželio 6 d. į Baranovičių karinį aerodromą bendroms kovos su terorizmu pratyboms pirmą kartą atvyko Kinijos karinis personalas.
Pačios pratybos nuo liepos 8 iki 19 d. vyko Bresto poligone. Baltarusijos krašto apsaugos ministerijos teigimu, vykdydami antiteroristines pratybas, abiejų šalių kariškiai treniravosi vykdyti desantavimą nakties sąlygomis, įveikinėti vandens kliūtis ir vykdyti operacijas apgyvendintose vietose.
RUSIJOS DRONAI BALTARUSIJOS ORO ERDVĖJE. Liepos 31 d. naktį į Baltarusijos oro erdvę įskrido mažiausiai penki „Šached“ tipo bepiločiai orlaiviai, kuriais Rusija puola Ukrainą. Jų palydai, iš Baranovičių oro bazės pakilo Baltarusijos karinių oro pajėgų naikintuvas, kuris daugiau nei valandą patruliavo virš šalies pietryčių pasienio teritorijos.
Liepos 11-16 d. taip pat buvo skelbiama apie Baltarusijos oro erdvėje pasirodžiusius keturis Rusijos bepiločius orlaivius „Šached“, kurie per Baltarusiją skrido į Ukrainos teritoriją. Teigta, kad visais atvejais Baltarusijos oro gynybos pajėgos sekė „Šached“ judėjimus, į orą buvo pakelti naikintuvai ir sraigtasparniai.
А. LUKAŠENKOS IR V. PUTINO DERYBOS. Liepos 25 d. Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas surengė tris dienas trukusias uždaras derybas Valaamo saloje Šiaurės Rusijoje. Oficialių pranešimų spaudai apie derybų rezultatus nebuvo skelbta, tačiau liepos 29 d. A. Lukašenka pakomentavo jų turinį. Jo teigimu, išsamiausiai su V. Putinu buvo aptariama nauja naftos kainų nustatymo formulė. A. Lukašenka taip pat kalbėjo apie diskusijas dėl Sąjunginės Valstybės projektų įgyvendinimo. Visgi pagrindiniu derybų punktu Lukašenka įvardijo „saugumo klausimus“, apie kuriuos, tačiau, nepateikė jokių detalių, sakydamas, kad „derybos buvo uždaro pobūdžio“.