Baltarusijos tendencijos 2024–8. Paleisti politiniai kaliniai

PALEISTI POLITINIAI KALINIAI. Rugpjūčio 16 d. Aleksandras Lukašenka pasirašė dekretą, kuriuo paleido į laisvę 30 politinių kalinių, dalis kurių, anot Baltarusijos žmogaus teisių centro „Viasna“, serga sunkiomis ligomis. Rugsėjo 4 d. ir 16 d. į laisvę buvo paleisti dar 30 bei 37 politiniai kaliniai. Bendrai, po pirmo politinių kalinių paleidimo Lukašenkos iniciatyva šių metų liepos mėnesį, į laisvę išėjo jau virš 100 asmenų.

Baltarusijos politikos analitikas Artiomas Šraibmanas savo tekste leidiniui „Zerkalo“ iškėlė teoriją, kad A. Lukašenka pradėjo paleidinėti nuteistuosius, siekdamas sustiprinti savo pozicijas galimai planuojamoms deryboms su Vakarais, arba pradėdamas ruoštis naujiems prezidento rinkimams 2025 m.

Tuo pat metu, anksti kalbėti apie Baltarusijos liberalizavimąsi, kadangi paraleliai su malonės kai kuriems politiniams kaliniams suteikimu, apkaltinamieji nuosprendžiai politinėse bylose šalyje toliau priimami – vien per rugpjūčio mėnesį žmogaus teisių aktyvistai politiniais kaliniais pripažino 52, o per rugsėjį 46 naujus asmenis.

TARPTAUTINIO BAUDŽIAMOJO TEISMO BYLA PRIEŠ A. LUKAŠENKĄ. Rugsėjo 30 d. Lietuvos teisingumo ministerija pranešė, jog Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) pateikė prašymą pradėti tyrimą dėl Aleksandro Lukašenkos režimo įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui.

Toks sprendimas priimtas Lietuvos teisingumo ministerijai įvertinus Baltarusijos opozicijos pateiktą medžiagą apie režimo nusikaltimus žmoniškumui po 2020 m. protestų, taip pat surinkus įrodymus iš kitų šaltinių.

Baltarusija nėra Romos statuto, kurį ratifikavusios šalys pripažįsta TBT, narė. Todėl pagrįsdama teismo jurisdikciją Lietuva remiasi tuo, kad dalis nusikaltimų prieš baltarusius buvo įvykdyti jos teritorijoje.

TBT prokuroras Karimas Chanas savo pareiškime jau patvirtino gavęs Lietuvos kreipimąsi, tačiau tai dar nereiškia tyrimo pradžios – šiuo metu TBT atlieka preliminarų vertinimą, ar yra pagrįstas pagrindas pradėti tyrimą.

RUSIŠKI DRONAI BALTARUSIJOS ORO ERDVĖJE. Nuo 2024 m. liepos mažiausiai 45 bepiločiai orlaiviai, kuriais Rusija puola Ukrainą, buvo užfiksuoti virš Baltarusijos teritorijos. Karinės veiklos stebėjimo grupė „Belaruskij gajun“ liepos mėn. Baltarusijos teritorijoje užfiksavo mažiausiai 9 Rusijos bepiločius orlaivius, rugpjūčio mėn. 12, o rugsėjį – jau 24. Kai kurie iš jų buvo stebimi už šimtų kilometrų nuo Baltarusijos ir Ukrainos sienos: Bresto, Vitebsko ir Gardino srityse. Stebėsenos grupės duomenimis, mažiausiai 4 iš jų nukrito arba buvo numušti Baltarusijoje.

Liepos 16 d. rusiškas „Šached“ sprogo ir nukrito Gomelio srities Oktiabrskij rajone. Nuo rugpjūčio mėn. Rusijos bepiločius orlaivius kelis kartus lydėjo ir numušinėjo Baltarusijos karinės oro pajėgos. Pirmasis „Šached“ Baltarusijos kariuomenės buvo numuštas rugpjūčio 29 d. Gomelio srities Jelsko rajone. Dar du bepiločiai buvo numušti rugsėjo 5 d. naktį, kai į Baltarusijos teritoriją įskrido mažiausiai aštuoni „Šached“. Vieną jų virš Gomelio miesto numušė Baltarusijoje dislokuota pačios Rusijos ginkluotųjų pajėgų priešlėktuvinė gynyba. Antrasis bepilotis buvo numuštas virš Gomelio srities Chojnikų rajono.

Ilgą laiką Minskas neteikė jokių komentarų šia tema, tačiau rugsėjo 17 d. Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad neva susitarė su ukrainiečiais „neakcentuoti“ žiniasklaidoje „faktų, kad į mūsų teritoriją įskrenda tai rusiški, tai ukrainietiški dronai, nes ir vieni, ir kiti jų gerai nekontroliuoja“. Jis taip pat teigė, kad prie įskridimų prisideda ir elektroninės kovos sistemos, „kurios numuša bepiločius iš kurso“.

BALTARUSIŲ POŽIŪRIS Į VAKARUS. Po ilgos pertraukos, rugsėjo pradžioje buvo išleisti naujos 2024 m. birželio-liepos mėn. Chatham House vykdytos apklausos rezultatai apie baltarusių požiūrį į Vakarų šalis ir santykius su jomis.

Remiantis apklausos duomenimis, baltarusiai turi ribotus asmeninius ryšius su Vakarų šalimis. Nors dauguma respondentų nurodė, jog norėtų lankytis ir mokytis ES šalyse, tik 22 proc. Baltarusijos miestų gyventojų per pastaruosius penkerius metus iš tikro bent kartą lankėsi ES.

Remiantis tyrimo duomenimis, išryškėja aiški koreliacija, jog kuo labiau asmeniniai ryšiai sieja respondentus su Vakarais, tuo didesnė tikimybė, kad respondentai laikysis pro-vakarietiškų ir demokratinių pažiūrų. Kartu su tuo, dauguma respondentų nurodė, jog nelaiko savęs Vakarų kultūros žmonėmis, tačiau tuo pat metu nurodė, jog nepritaria teiginiui, kad Vakarų kultūra daro neigiamą įtaką Baltarusijos visuomenei.

Be to, tik 14 proc. Baltarusijos miestų gyventojų pasisako prieš Baltarusijos ryšių su Europos Sąjunga plėtrą, tačiau, tuo pat metu, dauguma baltarusių yra linkę į neutralią arba prorusišką užsienio politikos kryptį, ir europinės integracijos nelaiko Baltarusijai įmanomu keliu.

Tyrimo metu taip pat išaiškėjo, jog 62 proc. visų baltarusių sutinka, kad šaliai taikomos sankcijos yra nesąžiningos ir per daug griežtos eilinių baltarusių atžvilgiu, tačiau Baltarusijos visuomenė neturi vieningo supratimo apie sankcijų priežastis. Tarp mažiausiai pro-vakarietiškų baltarusių 48 proc. yra linkę manyti, kad Vakarų šalys Baltarusijos valdžios veiksmus naudoja tik kaip pretekstą sankcijoms, o iš tikro jomis siekia savo interesų. Tuo tarpu 57 proc. labiau pro-europietiškų baltarusių mano, kad sankcijas sukelia paties režimo veiksmai.

POKYČIAI PER 30 METŲ A. LUKAŠENKOS VALDYMO. Liepos mėnesio pabaigoje, reziumuodama A. Lukašenkos trisdešimtmetį valdžioje, BBC taip pat išplatino trumpą analizę apie per tą laikotarpį įvykusius pasikeitimus Baltarusijos ekonomikoje bei visuomenėje.

Remiantis analizės duomenimis, Baltarusijos ekonomikoje po 2020 m. jaučiamas ypač stiprus Rusijos vaidmuo, nors per visą A. Lukašenkos valdymo laikotarpį ši tendencija nebuvo pastovi. 2010 m. daugiau nei 90 proc. visų tiesioginių investicijų į Baltarusiją keliavo iš Rusijos, tačiau vėliau jų dalis stabiliai mažėjo (iki 35 proc. 2018 m.) visais 2010-aisiais vykusio atšilimo tarp Minsko ir Europos metu. Tačiau po 2020 m. protestų Rusijos tiesioginių investicijų dalis Baltarusijos ekonomikoje vėl pakilo iki 60 proc.

2020 m. įvykiai taip pat turėjo pastebimą įtaką vienam ambicingiausių projektų Baltarusijoje – Aukštųjų technologijų parkui, kuris atsirado 2000-ųjų viduryje ir sėkmingai vystėsi 2010-aisiais. Tačiau po 2020 metų protestų aukštųjų technologijų sektoriaus dalis Baltarusijos BVP sumažėjo nuo 7 proc. iki 4 proc., o IT specialistų skaičius šalyje sumažėjo 20 tūkst. Per tuos pačius metus smarkiai išaugo ir emigracija iš šalies apskritai – nuo ​​2020 m. baltarusiams išduodamų pirminių leidimų gyventi ES šalyse skaičius padidėjo penkis kartus.

Per A. Lukašenkos valdymo metus, vidurinio ugdymo sistemoje taip pat pradėjo aiškiai dominuoti rusų kalba. 2022 m. duomenimis, tik 10 proc. baltarusių vaikų mokėsi baltarusių kalba, kai beveik visi likusieji – rusų kalba. Tuo tarpu Lukašenkos atėjimo į valdžią metais (1994) baltarusiškai mokėsi 40,6 proc. moksleivių.