Tyrime antrą kartą pristatomas Demokratijos tvarumo barometras – indeksas, sudarytas iš keturių tarpinių indeksų. Jais matuojamos skirtingos demokratijos vertinimo visuomenėje dimensijos: liberaliosios demokratijos elementų suvokimas, parama aktyviam demokratijos gynimui protestuose, pasitenkinimas demokratijos veikimu Lietuvoje (atstovavimu ir teisėmis) ir pasitikėjimas Lietuvos valstybės institucijomis.
2023 m. Demokratijos tvarumo indekso vertė yra 55,8. Ji truputį padidėjo, palyginti su 2022 m. verte (53,5), tačiau tai nėra statistiškai reikšmingas pokytis, o dalį padidėjimo lėmė nauji pasitenkinimo demokratija matavimo aspektai: pamatėme, kad gyventojai demokratinėmis teisėmis yra patenkinti santykinai daugiau nei atstovavimu. Patvirtiname pirmojo tyrimo išvadas: Lietuvoje demokratijos tvarumas sociologiniu lygmeniu yra didesnis negu teoriškai vidutinis. Indekso vertę vėl mažina nepasitikėjimas politinėmis institucijomis ir daugeliui gyventojų būdingas nepasitenkinimas tuo, kaip demokratija Lietuvoje veikia praktiškai, ypač institucijų atliepumas visuomenei.
Tyrime apskaičiuotas ir Atsparumo Rytų propagandai indeksas, sudarytas iš trijų tarpinių indeksų, kuriais matuojamas Rusijos grėsmių suvokimas, atsparumas ekonominiams ir atsparumas politiniams autoritarinių Rusijos ir Kinijos režimų propagandos naratyvams. Šio indekso vidutinė vertė šiais metais yra 59,5 (2022 m. buvo 58,8). Tai patvirtina didesnį nei teoriškai vidutinį Lietuvos gyventojų atsparumą Rytų propagandai.
Rusijos grėsmių suvokimas išlieka gana aukšto lygio. O Lietuvos gyventojų atsparumas ekonominiams naratyvams, kuriais Rusijos ir Kinijos režimai propaguoja bendradarbiavimo su jais naudą, vis dar yra mažiausias. Kita vertus, antrą kartą atlikto eksperimento rezultatai rodo, kad apskritai lietuviai prioritetą teikia bendradarbiavimui su demokratinėmis valstybėmis. Iš socialinių rodiklių didžiausią įtaką atsparumui turi sovietmečio vertinimas: jeigu visi Lietuvos gyventojai sovietmetį vertintų neigiamai (palyginti su šiais laikais), visuomenės atsparumas Rytų propagandai būtų dar didesnis.
Skaitykite pilną publikaciją čia.
Mažvydas Jastramskis – Politikos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas. Savo moksliniuose tyrimuose nagrinėja rinkėjų elgesį, politines institucijas ir demokratijos problemas.
Gaukite regiono naujienas ir apžvalgas tiesiai į savo paštą.
