Pagrindiniai akcentai:
- ES teikiama finansinė parama kaimyninėms šalims yra labai svarbi ir mokėtojui, ir gavėjui. ES nori stabilizuoti savo kaimynystę ir skatinti jos pažangą, o jos kaimynėms reikia finansinės paramos, kad įveiktų pokyčių proceso metu kylančias kliūtis. Todėl ES paramos klausimas yra labai svarbus ir turėtų būti toliau tiriamas.
- Žvelgiant retrospektyviai, publikacijoje pateikiami duomenys apie finansinę paramą, suteiktą Europos kaimynystės politikos šalims pagal ankstesnius Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (EKPP) ir Europos kaimynystės priemonės (EKP) finansinius instrumentus. Tačiau daugiausia dėmesio skiriama paramai, kurią ES įsipareigojo teikti Europos kaimynystės politikoje dalyvaujančiam regionui pagal „Rytų partnerystės prioritetus po 2020 m.“ ir apskritai pagal 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) numatytą kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP) finansinių priemonių rinkinį. Analitinėje publikacijoje taip pat atskleidžiamos mažiau įprastos finansinės priemonės, kurias ES naudoja siekdama paskatinti ir paremti politikos ir politikos pertvarką regione, pavyzdžiui, makrofinansinė pagalba (MFP).
- Atsižvelgiant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, šioje publikacijoje taip pat apžvelgiama, kaip ES reagavo siekdama paremti Ukrainą pasitelkdama senas ir naujas Europos finansines priemones. Apibendrinant, šioje publikacijoje ES institucijoms ir valstybėms narėms pateikiamos rekomendacijos, kuriomis siekiama, kad ES parama būtų proporcingesnė geografinio pasiskirstymo (Pietų, Rytų kryptyse ir tarp-regioniniu požiūriu) ir skiriamos paramos rūšies (paskolos, dotacijos, mišri parama ir kt.) atžvilgiu.
- Taip pat nagrinėjamas diferenciacijos kriterijus, susijęs su narystės ES perspektyvos kriterijais, kurie rodo pasirengimo narystei fondų lankstumo galimybes. Galiausiai, ES sprendimų priėmėjams primenama, kaip svarbu investuoti į skaidrumą ir įtrauktį nustatant sąlygų taikymo trečiosioms šalims mechanizmą.
