Sankcijos dėl 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos karinės agresijos, kurių pavyko pasiekti Ukrainos diplomatinėmis pastangomis, atkreipė dėmesį į grėsmes, susijusias su Rusijos hibridinėmis operacijomis Europoje. Europos Sąjunga išgyvena savotišką geopolitinį pabudimą, suvokusi savo vidinį pažeidžiamumą dėl dešimtmečius Rusijos netrukdomai darytos piktybinės įtakos valstybėms narėms. Pastaruoju metu Europos saugumo tarnybos gavo duomenų ir apie planuojamas, ir apie jau vykdomas diversines operacijas, kuriose aptinkama Rusijos dalyvavimo pėdsakų.
ES sankcijos kaip atsakas į Rusijos hibridinius veiksmus
Santrauka
Kai kurioms šių operacijų, pavyzdžiui, bandymui nužudyti didžiausio Vokietijos karinės įrangos gamintojo, tiekiančio karinę įrangą Ukrainai, vadovą Arminą Pappergerį (2024 m. liepos mėn.), valstybės narės, bendradarbiaudamos su ES institucijomis, sugebėjo užkirsti kelią. Atidžiai stebimos ir kibernetinės grėsmės, itin didelį dėmesį skiriant ypatingos svarbos infrastruktūrai – tiek sausumos, tiek povandeninei. Šešiems asmenims, susijusiems su Rusijos kibernetinėmis atakomis prieš ES valstybių narių ir Ukrainos informacines sistemas (2024 m. birželio mėn.), ES skyrė sankcijas. Vis dėlto vienas iš didžiausių iššūkių tebėra demokratinių institucijų (rinkimų, valdymo ir pan.) apsauga nuo piktavališko kišimosi į informacinę erdvę. Taigi Ukraina ir panašiai mąstančios ES valstybės narės spaudžia ES institucijas, kad kitas sankcijų paketas būtų orientuotas į kovą su Rusijos hibridinėmis priemonėmis.
Nuo neteisėtos Krymo aneksijos ir Rusijos kontroliuojamų separatistinių grupuočių Donbaso ir Luhansko regionuose įkūrimo praėjo dešimt metų, o ES tik dabar pripažino, kad Rusija manipuliuoja Europos viešąja nuomone ir kad būtina imtis atsakomųjų priemonių. Pradinės pastangos buvo susijusios su Rusijos dezinformacinių naratyvų atskleidimu (tai darė ilgą laiką ignoruota ir nepakankamai finansuota darbo grupė „East StratCom“, įkurta 2015 m.), o pastaruoju metu ES jau skyrė visą seriją sankcijų Rusijos dezinformacijos šaltiniams. Šis kelias nebuvo paprastas, bet galop Sąjunga ima peržiūrėti savo politiką, kad apsaugotų Europos žiniasklaidą ir viešąją erdvę nuo piktybinio Rusijos kišimosi, daugiausia susijusio su karu Ukrainoje.
Europoje aktyvių Rusijos žiniasklaidos priemonių uždraudimas
Pirmieji Briuselio kovos su Rusijos piktybiniu kišimusi į informacinę erdvę veiksmai buvo įtraukti į trečiąjį sankcijų Rusijai paketą (2022 m. vasario–kovo mėn.), priimtą praėjus keletui dienų nuo Rusijos atviros karinės agresijos prieš Ukrainą pradžios: buvo uždraustos dviejų žiniasklaidos priemonių – „Russia Today“ ir „Sputnik“, kurios, pateikdamos revanšistinę Rusijos perspektyvą, skleidė iškreiptą įvykių versiją – transliacijos (2022 m. kovo mėn.).
Nepraėjus nė trims mėnesiams (2022 m. birželio mėn.), ES priėmė šeštąjį sankcijų paketą, pagal kurį, be kita ko, panaikino trijų Rusijos valstybės kontroliuojamų televizijos kanalų – „Rossiya RTR“ / „RTR Planeta“, „Rossiya 24“ / „Russia 24“ ir „TV Center International“ – retransliacijos teises. Šie kanalai buvo laikomi pagrindiniais Rusijos dezinformacijos kampanijos šaltiniais karo (Ukrainoje ir prieš Ukrainą) metu. ES konstatavo, kad šios žiniasklaidos priemonės Ukrainoje ir ES valstybėse narėse skleidžia Kremliaus naratyvus. Kanalų prieigos draudimas buvo visapusiškas – apėmė kabelinę, palydovinę, interneto ir išmaniųjų telefonų prieigą. Taip pat buvo uždrausta ES teritorijoje šiais kanalais reklamuoti prekes ir paslaugas.
Pagal devintąjį ir dešimtąjį sankcijų paketus, priimtus 2022 m. gruodį ir 2023 m. vasarį, buvo uždraustos dar šešios Rusijos žiniasklaidos priemonės. 10-ajame sankcijų pakete (2023 m. vasario mėn.) ES neapsiribojo ankstesne strategija į juodąjį sąrašą įtraukti Rusijos viešuosius veikėjus, propagavusius karą prieš Ukrainą uždraustuose transliuoti Rusijos televizijos kanaluose. 2023 m. birželį pagal 11-ąjį sankcijų paketą ES sankcijas skyrė dar penkiems Rusijos televizijos kanalams.
ES sankcijų režimą, kuriuo siekiama sustabdyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, ir 2024 m. lydėjo kovai su dezinformacija skirtos sankcijos. 2024 m. gegužės mėn. atskiru, su jokiu konkrečiu sankcijų paketu nesusijusiu sprendimu Briuselis uždraudė keturių naujų žiniasklaidos priemonių transliacijas („Voice of Europe“, „RIA Novosti“, „Izvestia“ ir „Rossiyskaya Gazeta“).
Taigi pagal pirmuosius 13 paketų ES skyrė sankcijas beveik 20 Rusijos žiniasklaidos priemonių, įskaitant televizijos kanalus ir internetinę žiniasklaidą, taip pat jų vadovus ir propagandistus, už melagingos informacijos skleidimą ir (arba) prokremliškų naratyvų propagandą (žr. toliau pateiktą lentelę).
Lentelė. ES sankcijos Rusijos žiniasklaidai dėl dezinformacijos, susijusios su Rusijos agresija Ukrainoje
| Sankcijų paketai | Data |
| 3-iasis paketas – 2 žiniasklaidos priemonės („Russia Today“ ir „Sputnik“) | 2022 m. vasario 28 d. |
| 6-asis paketas – 3 žiniasklaidos priemonės („Rossiya RTR“ / „RTR Planeta“, „Rossiya 24“ / „Russia 24“ ir „TV Centre International“) | 2022 m. birželio 3 d. |
| 9-asis paketas – 4 žiniasklaidos priemonės (NTV, „Pervyi Kanal“, „Rossiya 1“ ir REN TV) | 2022 m. gruodžio 16 d. |
| 10-asis paketas – 2 žiniasklaidos priemonės | 2023 m. vasario 25 d. |
| 11-asis paketas – 5 žiniasklaidos priemonės | 2023 m. birželio 23 d. |
| Kovos su dezinformacija sankcijos – 4 žiniasklaidos priemonės („Voice of Europe“, „RIA Novosti“, „Izvestia“ ir „Rossiyskaya Gazeta“) | 2024 m. gegužės 17 d. |
| 14-asis paketas – uždraudimas ES politinėms partijoms, NVO ir žiniasklaidai priimti finansavimą iš Rusijos ir jos parankinių | 2024 m. birželio 24 d. |
| Uždraustos transliuoti Rusijos žiniasklaidos priemonės:
1) „Izvestia“; 2) „Katehon“; 3) „New Eastern Outlook“; 4) NTV / „NTV Mir“; 5) „Oriental Review“; 6) „Pervyi Kanal“; 7) REN TV; 8) „RIA Novosti“; 9) „Russia Today“; 10) „Russia Today“ patronuojamosios įmonės; 11) „Rossiya RTR“ / „RTR Planeta“; 12) „Rossiya 24“ / „Russia 24“; 13) „Rossiya 1“; 14) „Rossiyskaya Gazeta“; 15) „Spas TV Channel“; 16) „Sputnik“; 17) „Sputnik“ patronuojamosios įmonės; 18) „Tsargrad TV Channel“; 19) „TV Centre International“; 20) „Voice of Europe“. |
|
Šaltinis: autoriaus sudarytas sąrašas pagal https://finance.ec.europa.eu/
ES sankcijos: nuo Rusijos žiniasklaidos priemonių transliacijų draudimo iki kovos su piktybinio kišimosi į informacinę erdvę tinklais
2022–2024 m. ES priemonės, kuriomis siekiama suvaldyti Rusijos dezinformaciją ir užkirsti kelią jos bandymams iškreipti Europos viešąją nuomonę, buvo daugiausia reaktyvaus pobūdžio. Sankcijos iš esmės buvo skirtos padarytai žalai kontroliuoti ir neatliko prevencinio vaidmens. Taip buvo iki tol, kol Čekijos valdžios institucijos atskleidė Rusijos tinklo, kuriame dalyvavo žiniasklaidos priemonė „Voice of Europe“ ir kai kurie kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Vokietijos politikai (kaip antai Petras Bystronas), veiklą (2024 m. balandžio mėn.). Šis tinklas, padedamas Ukrainos oligarcho Viktoro Medvedčiuko, kurio trečiosios žmonos dukters krikštatėvisyra Vladimiras Putinas, Rusijos vardu vykdė piktybinio kišimosi į informacinę erdvę operacijas. 2022 m. dėl valstybės išdavystės atsakomybėn Ukrainoje patrauktas V. Medvečiukas buvo išsiųstas į Rusiją mainais į ukrainiečių karo belaisvius. 2024 m. (2024 m. sausio mėn.) V. Medvečiukas atidarė Rusijos nevyriausybinės organizacijos „Kita Ukraina“ filialą Serbijoje, taigi galima pagrįstai teigti, kad Rusija naudojasi juo kaip tarpininku, siekdama daryti poveikį tiek ES, tiek artimiausioms kaimyninėms šalims. Po „Voice of Europe“ demaskavimo ES parengė naujus, šįkart plataus masto apribojimus, kuriais pirmą kartą ES sankcijų istorijoje visapusiškiau sprendžiamas Rusijos piktybinio kišimosi į informacinę erdvę klausimas.
Skirtingai nuo ankstesnių sankcijų, priimtų nuo 2022 m. vasario mėn., ES nustatė griežtas taisykles, draudžiančias Rusijos finansinius sandorius su Europos politiniais ir pilietiniais subjektais. Šie apribojimai priklauso naujausiam (14-ajam) ES sankcijų paketui, pagal kurį draudžiamas bet koks Rusijos valstybės ir jos (vis dar aiškiai neišvardytų) politinių partijų, pilietinės visuomenės organizacijų (NVO) ir žiniasklaidos atstovų, registruotų ES valstybėse narėse, finansavimas „dovanų, ekonominės naudos ar kitokio finansavimo“ forma. Tokio pobūdžio sankcijos jau nukreiptos prieš konkrečias Rusijos žiniasklaidos priemones dėl jų skleidžiamos dezinformacijos, be to, sudaro sąlygas kovoti su sudėtingesniu užsienio šalies piktybinio kišimosi į informacinę erdvę mechanizmu. Taigi dėmesio centre atsiduria tiek dezinformacijos „skleidėjai“, t. y. žiniasklaida, tiek rusiškus naratyvus išsakantys informacinės erdvės „teršėjai“ – pvz., kai kurie ES valstybių narių politikai ar nevyriausybinės organizacijos. Iš esmės Briuselis uždraudė bet kokią sąveiką tarp Rusijos ir galimų piktybinio kišimosi į informacinę erdvę ekosistemų ES teritorijoje, kad užkirstų kelią Rusijos vykdomoms informacinėms kampanijoms arba bent jau apsunkintų jų veiklą.
Taikant ankstesnes ribojamąsias priemones buvo nutrauktos bankų operacijos tarp Rusijos ir ES. Naujosios sankcijos riboja Rusijos galimybes mokėti savo padėjėjams Europoje už piktybinio kišimosi į informacinę erdvę paslaugas. Jos ir ES politikus, pilietinės visuomenės aktyvistus ir žurnalistus įspėja laikytis atokiau nuo Rusijos pinigų ir Rusijos hibridinės veiklos viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje. Valstybės narės turi pačios kurti vidaus mechanizmus, kurie padėtų aptikti ir išardyti Rusijos piktybinio kišimosi į informacinę erdvę tinklus, kol šie nepridarė žalos. Prie to reikėtų pridėti ir griežtesnes ES institucijų darbuotojų įgaliojimų suteikimo ir išsamaus patikrinimo taisykles. Europos Parlamento neseniai atlikti tyrimai rodo, kad Rusija taip pat gali verbuoti ES piliečius – net parlamentarus (Tatjanos Žddanokos atvejis Latvijoje) – ar Europos institucijų darbuotojus (Guillaume’o Pradouros atvejis Nyderlanduose).
Kas toliau?
Reikia pripažinti, kad ES ėmėsi plataus masto veiksmų, kuriais siekiama demaskuoti Rusijos dezinformacijos kanalus, netrukdomai veikusius prieš ir po 2014 m. Krymo aneksijos. ES supratimas apie Rusijos hibridinio karo operacijas, kuriomis siekiama sugriauti ES vienybę, visų pirma vienybę demonstruojant paramą Ukrainai, subrendo tik dėl geopolitinės krizės, kurią sukėlė Rusijos agresija prieš Ukrainą.
Vis dėlto ES turi parengti konkretesnes priemones, kurios išplėstų valstybių narių atsakomybę už kovą su Rusijos piktybiniu kišimusi į informacinę erdvę ir jo prevenciją. Reikėtų apsvarstyti galimybę teikti metines ataskaitas apie ES valstybių narių ir 10 šalių kandidačių pažeidžiamumą, susijusį su Rusijos piktybiniu kišimusi. Papildomas veiklos baras šioje srityje galėtų būti bendradarbiavimas su NATO.
Kova su piktybiniu kišimusi į informacinę erdvę turėtų būti institucionalizuota ir tinkamai finansuojama. ES galėtų steigti naujas priešinimosi hibridiniam karui darbo grupes, kurios neapsiribotų vien „East StratCom“ pastangomis demaskuoti Rusijos dezinformaciją per platformą „EU Disinfo Lab“, arba kurti ES strateginę komunikaciją Rytų kaimynystėje. Galiausiai, tiriant užsienio šalių piktybinio kišimosi į informacinę erdvę operacijas ES teritorijoje, turi būti nagrinėjami ir Kinijos veiksmai ir įvertinamas galimas jos veiklos koordinavimas su Rusija.
RESC asocijuotasis ekspertas ir Vokietijos Gyseno Justo Lybigo universiteto politikos mokslų instituto mokslinis darbuotojas ir doktorantas, tiriantis pasaulinę valdyseną bei valstybių ES kaimynystėje atsparumą. 2015–2021 m. paskelbė daug publikacijų apie Europos integraciją, ES ir Rusijos sąveiką, gerą valdyseną ir energetinį saugumą Rytų Europoje. D. Cenusa taip pat yra asocijuotasis ekspertas Moldovos analitiniame centre „Expert-Grup“, kuriame nuo 2015 m. koordinuoja SIDA finansuojamą bendrą projektą su Briuselio Europos politikos studijų centru, tiriantį Sakartvelą, Moldovą ir Ukrainą.
RESC Naujienlaiškis
Gaukite regiono naujienas ir apžvalgas tiesiai į savo paštą.