Nepaisant Prancūzijos pirmininkavimo produktyvumo, Rusijos agresija sustiprino Europos sostinių dėmesį transatlantinei partnerystei ir atitinkamai prigesino kalbas apie Emmanuelio Macrono propaguojamą ES „strateginės autonomijos“ viziją. Kartu Paryžius susilaukė daug Vidurio ir Rytų Europos sostinių kritikos dėl Macrono asmeninės diplomatijos ir ambivalentiško požiūrio į Ukrainos narystę ES.
Išlaikyti kursą krizės akivaizdoje: Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai apžvalga
Pagrindiniai akcentai:
- 2022 m. sausio–birželio mėnesiais Europos Sąjungos Tarybai pirmininkavusiai Prancūzijai teko dramatiška užduotis – užtikrinti bendrą efektyvų ES atsaką į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, neapleidžiant svarbių derybų įprastinės ES darbotvarkės klausimais
- ES Tarybos darbo rezultatai leidžia teigti, jog Paryžius su šiuo iššūkiu susitvarkė sėkmingai: Prancūzijos tarpininkavimas padėjo valstybėms narėms patvirtinti šešis sankcijų Rusijai paketus, nuosekliai didinti politinę, karinę, finansinę ir humanitarinę paramą Ukrainai ir pasiekti reikšmingų susitarimų klimato kaitos, skaitmeninių rinkų reguliavimo, saugumo, migracijos, prekybos ir socialinės politikos klausimais
- Nepaisant Prancūzijos pirmininkavimo produktyvumo, Rusijos agresija sustiprino Europos sostinių dėmesį transatlantinei partnerystei ir atitinkamai prigesino kalbas apie Emmanuelio Macrono propaguojamą ES „strateginės autonomijos“ viziją. Kartu Paryžius susilaukė daug Vidurio ir Rytų Europos sostinių kritikos dėl Macrono asmeninės diplomatijos ir ambivalentiško požiūrio į Ukrainos narystę ES.
- Visgi šios regimos nesėkmės neturėtų nusverti teigiamo Paryžiaus įtakos Europos Sąjungai poveikio, kurį greičiausiai turės sėkmingas ES Tarybos darbo koordinavimas Prancūzijos pirmininkavimo metu. Prancūzija įrodė gebanti būti lanksti ir aktyviai dirbti tiek krizinėse situacijose, tiek siekdama ilgalaikių ES tikslų ir bendradarbiauti su įvairiomis ES valstybėmis narėmis, įskaitant Baltijos šalis.