Kinijos apžvalga 2024-3. Kinijos ir Rusijos santykių tendencijos.

Diplomatiniai santykiai – prioritetiniai

Kinijos ir Rusijos diplomatinės interakcijos toliau išlieka dažnos ir aukščiausio lygmens. Liepos–rugsėjo mėn. Rusijos prezidentas V. Putinas, užsienio reikalų ministras S. Lavrovas ir Kinijos kolegos iš viso susitiko net aštuonis kartus įvairiais aukšto lygio formatais. Dažni susitikimai rodo, kad abi šalys daug dėmesio skiria tarpusavio santykiams stiprinti ir bendradarbiavimui plėtoti, pavyzdžiui, rugpjūčio 8 d. įvyko pirma Kinijos ir Rusijos konsultacija, kaip taikiai panaudoti kosmoso erdvę.

Lentelėje paryškinti šių metų susitikimai laikomi svarbiausi, nes Kinijai atstovavo 20-ojo KKP Politinio biuro Vykdomojo komiteto nariai (įtakingiausios 1–3 pozicijos galios hierarchijoje). Šaltinis: Kinijos ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos

Liepos 3 d. Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimo paraštėse įvyko Xi Jinpingo ir V. Putino susitikimas. Tai – jau 3-ioji abiejų šalių lyderių sąveika šiais metais. Tiek Rusijos, tiek Kinijos oficialūs susitikimo pareiškimai pabrėžė stiprią abiejų šalių partnerystę, abipusę pagarbą, bendrą opoziciją išorinių jėgų kišimuisi, Vakarų sankcijas. Visgi įdomu tai, kad pagrindiniai oficialių kalbų akcentai neretai išsiskyrė, o tai rodo požiūrių skirtumus. Si kalba buvo bendro pobūdžio, žvelgė į ilgalaikes perspektyvas ir aspiracijas. Reikšmingai pabrėžta ilgalaikio dvišalio bendradarbiavimo, plėtros strategijų bendrystės ir saugumo koordinacijos per SCO svarba. O Putino kalba buvo išskirtinai pragmatiška ir detali: akcentuota ekonominė partnerystė, prekybos augimas ir statistiniai duomenys, daugiašalio bendradarbiavimo stiprinimo per BRICS ir SCO formatus svarba (šiuo konkrečiu atveju Rusija pabrėžė savo istorinę svarbą ir vaidmenį kuriant šiuos formatus, o Kinija labiau žvelgė į organizacijų ateities perspektyvas ir tolimesnę plėtrą).

Visgi ryškiausias šio ketvirčio diplomatinis įvykis – Kinijos premjero Li Čiango (Li Qiang) darbo vizitas Rusijoje ir Baltarusijoje rugpjūčio 20–23 dienomis. Ypač simboliško (žymėjusio dvišalių diplomatinių santykių 75 metų sukaktį) vizito Rusijoje tikslas – stiprinti dvišalę strateginę partnerystę. Nors abi šalys vizitą įvertino kaip sėkmingą, oficialiai publikuotų lyderių kalbose taip pat galima atrasti subtilių skirtumų ir skirtingai dedamų akcentų. Visų pirma, išsiskyrė pagrindinis akcentas: Kinijos premjeras ir valstybinė žiniasklaida į vizitą žvelgė plačiau, t. y. pabrėžė strategiškai naują tarptautinių santykių erą, o Rusijos prezidentas išryškino ekonominio bendradarbiavimo pažangą ir konkrečius rezultatus, dėmesio skirdamas praktiniam bendradarbiavimui. Be to, išsiskyrė ir tarptautinių santykių įrėminimo akcentas: Li vizitą laikė nauja tarptautinių santykių ir pasipriešinimo dominuojantiems Vakarams era. O Putinas dėmesį kreipė į stabilią vidaus ekonomiką, ypač Vakarų sankcijų kontekste, taip pabrėždamas pagrindinės partnerės Kinijos svarbą.

Dvišalė prekyba – griežtėjančių sankcijų gniaužtuose

Per pirmus 6 mėnesius Rusijos ir Kinijos prekybos vertė pasiekė 117 mlrd. dolerių, visgi augimas, palyginti su praeitais metais, buvo minimalus ir tesudarė 1,6 proc. Nors Rusijos eksportas į Kiniją augo 3,9 proc., importas, tuo tarpu, sumažėjo daugiau nei 1 proc. Svarbus to veiksnys – birželio 12 d. JAV išplėtė sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje, įtraukdamos naujų užsienio subjektų ir skrupulingiau stebėdamos užsienio bankus, kurie toliau teikė Rusijai paslaugas. Kartu su ankstesnėmis sankcijomis tai turėjo didelės įtakos mažėjančiam Kinijos eksportui, augančiam finansinių transakcijų vėlavimui ir didėjantiems kaštams, atsiradusiems dėl kylančios JAV antrinių sankcijų finansinių institucijų rizikos ir „saugesnės“, bet brangesnės trečiųjų šalių, kaip tarpininkių, alternatyvos.

Kaina, kurią Kinija turi mokėti už artimus ryšius su Rusija, toliau auga. Tai Putino režimui tampa dideliu iššūkiu: Kinijos bankai masiškai atsisako Rusijos mokėjimų juaniais, kurie pastaruoju metu dėl tarptautinės izoliacijos Kremliui tapo gyvybiškai svarbia valiuta. Tokia tendencija pastebima jau nuo šių metų pradžios, kai dideli ir tarptautinėse rinkose reikšmingi Kinijos bankai itin sustiprino patikras arba visiškai atsisakė teikti finansines paslaugas Rusijai. Visgi iki šiol pagalbos ranką tiesė mažesnės – regioninės – finansinės kinų įstaigos, kurios yra ne tokios pažeidžiamos, nes atlieka mažai tarptautinių operacijų. Iki šiol, nepaisant Vakarų sankcijų, kurios paveikė didesnes finansų institucijas, būtent dėl mažesnių vietinių bankų dvišalė prekyba ir toliau augo, lengviau buvo sudaromi sandoriai, pavyzdžiui, energetikos srityje. Šie bankai yra lankstesni vykdant sandorius nacionalinėmis valiutomis, taip jie mažina priklausomybę nuo JAV dolerio ir tarptautinių finansinių sistemų, kuriose dominuoja Vakarų šalys. Vis dėlto pastaruoju metu net 98 proc. bankų atsisako transakcijų juaniais, o regioniniai bankai taip pat seka didžiųjų bankų pėdomis.

Pamažu gilėjančios tarptautinės Rusijos izoliacijos ir atsargesnės Kinijos finansinių institucijų elgsenos kontekste jau ne kartą užsimenama, kad abi šalys gali atsisakyti piniginių transakcijų ir užsiimti prekių mainais (barterine prekyba). Atrodo, tai greitu metu gali virsti nauja Rusijos ekonomikos gyvybingumo palaikymo galimybe. Remdamasi susijusiais šaltiniais „Reuters“ skelbia, kad, tikėtina, prekių mainai tarp Kinijos ir Rusijos gali prasidėti jau šį rudenį. Tai leistų išvengti bankinių mokėjimų problemų, mažinti valiutų rizikas, tarptautinį matomumą ir atsekamumą. Kinijai tokie mainai nebūtų naujiena. Pavyzdžiui, 2019 metais viena jos įmonė atliko prekių mainus su Iranu – kiniškos automobilių dalys mainytos į iraniečių pistacijas. Be to, Rusija taip pat pradeda normalizuoti prekių mainus su užsienio partneriais – spalio 2 d. pranešta, kad Rusija ir Pakistanas susitarė dėl prekių (rusiškų avinžirnių ir lęšių) mainų į pakistanietiškus mandarinus ir ryžius. Atrodo, tiek Maskvai, tiek Pekinui tokia prekyba vis priimtinesnė, o žvelgiant iš istorinės perspektyvos Kinijos ir tuometės Sovietų Sąjungos prekių mainai buvo visiškai įprasta praktika.

Savotiškai aktyvi Kinijos diplomatija karui Ukrainoje spręsti

Per paskutinį ketvirtį Pekinas ir toliau buvo atsargus tarptautinėje arenoje karo Ukrainoje klausimu, vengė užimti aiškią poziciją, kuri blogintų santykius su Vakarais ir globaliaisiais Pietumis. Nuo pat pirmųjų karo Ukrainoje metinių, kai paskelbtas 12 punktų Taikos planas, Pekinas kryptingai propagavo savo taikos idėją, kuri, nors ir plačiai kritikuota Vakarų, iki šiol išlieka esmine šalies diplomatinės prieigos ašimi. Nepaisant to, kad Kinija pabrėžia savo, kaip neutralios šalies, statusą, tik po daugiau nei dvejų metų, 2024 m. liepos 23–26 dienomis, įvyko pirmas nuo karo Ukrainoje pradžios dabar jau buvusio Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos vizitas į Kiniją, kurį „Global Times“ įvardijo kaip konstruktyvaus Kinijos vaidmens įvertinimą.

Kinija atsisakė dalyvauti birželio viduryje Šveicarijoje vykusioje Ukrainos taikos konferencijoje, aiškindama tuo, kad tokie susitikimai privalo turėti tris elementus: a) tiek Rusijos, tiek Ukrainos pripažinimą; b) lygiateisį abiejų pusių dalyvavimą; c) kokybiškas diskusijas įvairiems Taikos plano scenarijams aptarti. Užuot dalyvavusi Kinija itin aktyviai rėmė įvairias alternatyvas, buvo užuominų net apie bandymą paraleliai surengti kitą konferenciją. Aktyvūs buvo ir diplomatiniai vizitai. Pavyzdžiui, gegužės 23 d. dvišalio susitikimo metu Kinija ir Brazilija paskelbė bendrą „Bendrą politinį supratimą Ukrainos krizei spręsti“, kuriame išdėstyti šeši punktai, apimantys temas nuo įtampos mažinimo iki pasisakymo prieš branduolinės infrastruktūros smūgiavimą. Visgi svarbiausių akcentų – užtikrinti Ukrainos teritorinį vientisumą ir išvesti Rusijos kariuomenę iš Ukrainos – plane nebuvo. Šią iniciatyvą Ukrainos Prezidentas atmetė, apibūdinęs ją kaip „destruktyvią“. Kartu atsirado ženklų, rodančių Ukrainos valdžios retorikos Pekino atžvilgiu pokyčius: iki tol itin atsargi ir pamatuota retorika tapo drąsesnė ir kritiškesnė. Azijos saugumo vadovų susitikime „Šangri-la“ V. Zelenskis atvirai pareiškė, jog „ginklų elementai iš Kinijos“ patenka į Rusiją, ir pridūrė, kad Pekinas ir Maskva „stengiasi pakenkti Taikos viršūnių susitikimui Šveicarijoje“.

Nepaisydama aštrėjančios Vakarų retorikos Pekino atžvilgiu, Kinija ir toliau aktyviai propaguoja savo, kaip taikdarės ir atsakingos pasaulio galios, statusą vadinamosiose „šaudyklinės diplomatijos“ (angl. shuttle diplomacy) iniciatyvose. Pastaruoju metu Pekino dėmesys ir aktyvumas diskusijose karo Ukrainoje tematika globaliuose Pietuose – ypač pastebimi ir tiesiogiai susiję su pastangomis atremti Vakarų kritiką ir pozicionuoti save kaip šalį, kuri itin skrupulingai laikosi neutralumo / nešališkumo principų. Specialusis Kinijos Vyriausybės pasiuntinys Eurazijos reikalams Li Hui rugpjūčio pabaigoje lankėsi Brazilijoje, Indonezijoje, Pietų Afrikos Respublikoje. Tai – jau ketvirtas „šaudyklinės diplomatijos“ Ukrainos krizei spręsti turas. Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime teigiama, kad „užuot kurstę [konfliktą], daugelis globaliųjų Pietų šalių siūlo [savo] taikos iniciatyvas arba vykdo [šaudyklinę] diplomatiją tarp Rusijos ir Ukrainos, tapdamos pagrindinėmis dialogo ir taikos skatinimo veikėjomis.“ Visgi trečias ir ketvirtas turai rodo, kad Kinija skiria mažiau dėmesio tiesiogiai su karu Ukrainoje susijusioms šalimis; diplomatinė iniciatyva labiau orientuota į draugiškesnes Pekinui (ir imlesnes jo įtakai) globaliųjų Pietų valstybes.

Kinijos „šaudyklinė diplomatija“ karui Ukrainoje spręsti. Šaltinis: Kinijos URM

Pasak Qinghua universiteto strateginių saugumo studijų centro mokslininko Zhou Bo, egzistuoja trys Kinijos, kaip itin svarbios taikdarės, stiprybės: a) ji gali tarpininkauti paliaubų derybose; b) kartu su kitomis valstybėmis gali suteikti kolektyvinio saugumo garantijų paliauboms; c) palyginti su kitomis šalimis, ji yra daug pajėgesnė po karo atstatyti Ukrainą ir Gazą. Nepaisant to, kad reali Kinijos įtaka Rusijai dažnai kvestionuojama, Zhou teigia, kad „jei Rusija paklustų (klausytų) kurios nors šalies perspėjimų, ta šalis neabejotinai būtų Kinija.“ Visgi nepaisant to, kad Pekinas aktyviai formuoja Kinijos, kaip taikdarės, įvaizdį, kurį ypač stengiamasi „parduoti“ globaliesiems Pietums, reikšmingesnių aktyvios Kinijos diplomatijos postūmių nėra.

Ateities perspektyvos

Dažni aukšto lygio Rusijos ir Kinijos diplomatiniai susitikimai ir stiprėjantis strateginis bendradarbiavimas rodo, kad abiem šalims šie santykiai – prioritetiniai. Visgi, tikėtina, Kinija ir toliau orientuosis į savo ilgalaikes globalias iniciatyvas didinti įtaką ir greitai modernizuoti kariuomenę, tad tam būtina vengti konfrontacijos tiek su Rytais, tiek Vakarais, o strateginė partnerystė su Rusija – itin prasminga ir padedanti užtikrinti Šiaurinių sienų stabilumą. Tuo tarpu Rusija labiau orientuota į diplomatinę paramą ir praktinį bendradarbiavimą su Kinija, nes tai jai – gyvybiškai svarbu. Prekių mainai, kurie jau buvo nugulę į istorines paraštes, gali sugrįžti į dienos šviesą, nes vis labiau auga antrinių sankcijų rizika, kurios jau netoleruoja tiek didelės, tiek mažos finansinės Kinijos įstaigos. Globalios Kinijos ambicijos ir Rusijos funkcionavimui užtikrinti sukurta priklausomybė nuo Kinijos leidžia manyti, kad jų ateities partnerystės pagrindas bus sandoriai, kai abipusė nauda atsargiai pasveriama pagal augančius kaštus.

Ženklų, kad Kinijos pozicija dėl karo Ukrainoje imtų keistis, nėra: toliau stengiamasi išlaikyti savotišką santykių su Rusija ir Vakarais balansą, kartu reikšmingai dėmesio skiriant savo, kaip neutralios taikdarės, pozicionavimui globaliuosiuose Pietuose. Kinijos akademiniai straipsniai akcentuoja faktą, kad Ukrainos Prezidentas minėjo galimybę kitą Taikos konferenciją surengti globaliuosiuose Pietuose, ir pabrėžia, jog tai būtų puiki galimybė Kinijai. Nepaisydama kritikos Kinija ir toliau laikosi nuomonės, kad ji yra itin reikšminga sprendžiant situaciją Ukrainoje, o „šaudyklinė diplomatija“ rodo, jog dėmesys krypsta į palankesnes Kinijai šalis.