Rusijos žiniasklaidos ekosistema po 2022 m. vasario 24-osios pradėjo smarkiai keistis. Didelė dalis nepriklausomomis laikomų medijų dėl sustiprėjusių represijų turėjo palikti šalį. Pavyzdžiui, žurnalistams ėmė grėsti 15 metų įkalinimo bausmė vien už Rusijos kariuomenės veiksmų Ukrainoje pavadinimą „karu“, pradėtas inkriminuoti „užsienio agento“ (rus. иностранный агент) statusas. Skaitmeninių teisių priežiūros organizacijos „Roskomsvoboda“ duomenimis, per pirmuosius šešis karo Ukrainoje mėnesius Rusijoje buvo užblokuota beveik 7000 interneto svetainių, įskaitant pagrindinių nepriklausomos žiniasklaidos priemonių svetaines.
Kartu ženkliai krito rusų pasitikėjimas internetine žiniasklaida, o tai neabejotinai turi neigiamą poveikį nepriklausomoms medijoms, kurios, išstumtos iš šalies, gali transliuoti tik internete. Joms neliko galimybių varžytis su valstybiniais televizijos kanalais, tokiais kaip „Pervyj kanal“, „Rossija-1“ ir NTV, kurie išlieka pagrindiniu informacijos šaltiniu daugumai šalies gyventojų. Tai patvirtina Levados centro duomenys, rodantys, kad 2022 m. rugpjūčio pabaigoje bendras pasitikėjimo oficialiąja žiniasklaida (spauda, radiju ir televizija) pasiekė aukščiausią kada nors už- fiksuotą lygį – 41 % (5 % daugiau nei 2021 m.).
Nors rusų pasitikėjimas oficialiąja žiniasklaida auga, alternatyvios internetinės medijos vis dar bando iš užsienio pasiekti savo skaitytoją Rusijoje. Tam trukdo daugybė techninių ribojimų: blokuojamos ne tik nepriklausomos svetainės, bet ir socialinių medijų platformos. Rusijos gyventojai, norėdami pasiekti draudžiamas tinklavietes, turi naudotis VPN technologija. Tyrimų bendrovės „PrivacyCo“ svetainės Top10VPN. com duomenimis, šiuo metu kasdienė VPN paklausa Rusijoje yra 2000 % didesnė nei prieš invaziją.
Dar karo pradžioje Rusija užblokavo socialinius tinklus „Facebook“, „Instagram“ ir „Twitter“, tačiau „YouTube“ tebėra prieinamas. „YouTube“ – viena iš nedaugelio platformų, kuriose rusams prieinama informacija be cenzūros. Todėl būtent joje pradėjo rastis nemažai populiarumo sulaukiantys rusakalbių kanalai, laikantys save opozicija Kremliaus režimui. „YouTube“ tapo pagrindine transliavimo vieta ir kai kurioms tradicinėms medijoms, tačiau daugumoje „YouTube“ kanalų dažniausiai rodomas autorinės laidos tipo turinys, kai pagrindinis kanalo autorius kiekvienoje iš laidų dalijasi savo įžvalgomis ir nuomone politinių aktualijų tema. Televizijos kanalo „Dožd“ licencijos praradimo Latvijoje pavyzdys ir jį sekusi Rusijos opozicijos reakcija rodo, kad tradicinės žiniasklaidos priemonės, Rusijoje suvokiamos kaip opozicinės ir pasitraukusios iš Rusijos į užsienį, ne visada yra suvokiamos taip pat už Rusijos konteksto ribų. „Dožd“ vedėjų ir redakcijos pasisakymai, kurie tapo licencijos panaikinimo priežastimi, rodo ir dominuojančio Rusijos opozicinio diskurso problemiškumą santykyje su išoriniu pasauliu.
Nesisteminės, per „YouTube“ platformą transliuojančios medijos gerokai skiriasi nuo įprastinių. Joms netaikomos jokios žiniasklaidos reguliavimo nuostatos, išskyrus pačios „YouTube“ bendruomenės standartus. Nėra ir redakcinės politikos filtro. Dėl šių priežasčių yra dar sudėtingiau nustatyti, kokių pažiūrų ar nuomonės laikosi vienas ar kitas informacinis kanalas. Be to, pats pasitraukimo iš šalies faktas ar turinio perkėlimas iš įprastinės erdvės į socialinę mediją jokios žiniasklaidos priemonės automatiškai nepadaro opozicinės.
Visa tai reikalauja atsakyti į klausimus, kaip veikia nesisteminės Rusijos medijos, koks yra jų santykis su klausytojais Europoje ir kokia jų vieta Vakarų žiniasklaidos ekosistemoje. Šioje publikacijoje dėmesys sutelkiamas į nesisteminių medijų formuojamą naratyvą apie Rusijos karą Ukrainoje, jo priežastis ir padarinius. Tikimės, kad ji paskatins tolesnius tyrimus ieškant atsakymų į iškeltus klausimus.