Pagrindiniai akcentai:
- Dabartinės Vyriausybės pradėta santykių su Kinija peržiūra jau pasireiškė reikšmingu atsisiejimu nuo Azijos milžinės politiniu – diplomatiniu ir ekonominiu – technologiniu lygmenimis.
- Lietuvos naudai šis procesas vyksta nuo Tiananmeno krizės nematyto Kinijos ir Vakarų tarpusavio santykių nuosmukio ir ES ir JAV transatlantinio suartėjimo sąlygomis.
- Nuo šių metų pavasario kiek netikėtai Lietuva Kinijos klausimu gali save pozicionuoti ne tik kaip vertybiškai nuoseklią ir drąsią, bet ir toliaregišką ir aktyvią Vakarų pasaulio atstovę.
- Atsižvelgiant į tokias globalias tendencijas ir pačios Kinijos elgesį pastarąjį dešimtmetį, jos reakcija į Lietuvos veiksmus kol kas buvo gana korektiška ir pamatuota.
- Kartu su pandemijos poveikiu tai suteikė vertingą progą pasiruošti potencialiam Kinijos atsakui ir atidžiau panagrinėti anksčiau pakankamai dėmesio nesulaukusias sąveikos sritis.
- Trumpuoju laikotarpiu Kinijos atsako pirmiausia galima sulaukti palyginti neskausmingų viešųjų ryšių atakų ir potencialiai žalingesnių ekonominio poveikio priemonių pavidalu.
- Ekonominėms rizikoms atremti būtinos konsultacijos tarp suinteresuotų viešojo ir privačiojo sektorių atstovų ir diplomatinės diversifikacijos Azijoje ekonominiai dividendai.
- Įgyjant atsparumą Kinijai nacionaliniu mastu, privalu atkreipti dėmesį į žemesnius, todėl mažiau matomus sąveikos lygmenis, pirmiausia paradiplomatinį ir akademinį.
- Paradiplomatiniame (miestų ir regionų) bendradarbiavimo lygmenyje būtina lygiavertiškai bendrauti su mažosiomis šalies savivaldybėmis – kiek netikėtu Kinijos dėmesio centru.
- Ne mažiau grėsmių kelia bendradarbiavimas su kinais akademinėje, pirmiausia gamtos mokslų ir technologijų, srityje, todėl šiai sričiai taip pat reikia skirti ypatingą dėmesį.
- Esminiu papildomu Lietuvos ir Kinijos tarpusavio santykių principu visuose jų lygmenyse, nuo nacionalinio iki akademinio, turi tapti skaidrumas.
