Tikėtina, kad Lietuvoje šiuo metu gali būti apie 40 000 Baltarusijos piliečių. Šiuo kiekybinės apklausos ir giluminių interviu tyrimu siekta nustatyti, kokios yra pagrindinės baltarusių atvykimo į Lietuvą priežastys ir su kokiais gyvenimo Lietuvoje ir integracijos iššūkiais jie susiduria.
Rusijos karas Ukrainoje tapo signalu, kad laikina relokacija Lietuvoje gali užtrukti ilgiau, nei dauguma baltarusių manė iki šiol. Tokia situacija gali paradoksaliai paskatinti baltarusių norą stipriau integruotis Lietuvoje (tiek individualių asmenų, tiek organizacijų).
Atliktos apklausos duomenimis, apie 86 proc. respondentų iš Baltarusijos išvyko dėl politinių priežasčių. Dauguma atvykusiųjų į Lietuvą – darbingo amžiaus asmenys, turintys čia nuolatinį pajamų šaltinį (beveik 70 proc. respondentų). 68 proc. respondentų turi leidimą gyventi Lietuvoje, 15 proc. – humanitarinę vizą, o kiek daugiau nei 8 proc. yra gavę oficialų prieglobstį arba laukia sprendimo dėl prieglobsčio.
Pagrindinės priežastys, nulėmusios, kodėl respondentai pasirinko Lietuvą, o ne kitą šalį, yra galimybė gauti vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kalbos barjero nebuvimas, asmeninė patirtis Lietuvoje, geresnis politinis klimatas pilietinei ir profesinei veiklai ir pasitikėjimas įstatymo viršenybe.
Baltarusių atvykimas į Lietuvą nesukuria didelių kaštų biudžetui, socialinėmis programomis Lietuvoje naudojasi tik 10 proc. baltarusių, o dalis šių programų yra įgyvendinamos nevyriausybinių organizacijų. Preliminariais „Investuok Lietuvoje“ skaičiavimais, darbuotojus relokavusios įmonės 2021 m. sumokėjo daugiau kaip 20 mln. EUR su darbo santykiais susijusių mokesčių (skaičiuojant tik gyventojų pajamų mokestį, be kitų mokesčių ir ekonominio naudingumo multiplikatorių).
Pabėgėlių iš Ukrainos atvykimas ir palankesnės sąlygos Ukrainos piliečiams integruotis į darbo rinką nesukėlė įtampos tarp baltarusių ir ukrainiečių Lietuvoje, tačiau paskatino baltarusių diasporos nepasitikėjimą Lietuvos institucijomis – ypač dėl to, kad priežastys dėl palankesnių sąlygų pabėgėliams iš Ukrainos, baltarusių diasporos požiūriu, nėra tinkamai paaiškintos.
Baltarusiai jaučiasi papildomai pažeidžiami dėl to, kad Baltarusijos institucijos gali naudoti konsulines paslaugas kaip sekimo ir spaudimo priemonę net esant užsienyje (Baltarusijos Respublikos konsulinės paslaugos yra reikalingos siekiant įgyti migracijos statusą Lietuvoje darbo, studijų tikslais, siekiant atlikti veiksmus, susijusius su šeimos statusu).
Saugumo pojūtį Lietuvoje respondentai vidutiniškai vertina 8,81 iš 10 balų, o gyvenimo kokybę Lietuvoje – vidutiniškai 7,62 balo iš 10. Baltarusiai Lietuvoje susiduria su iššūkiais, kurie yra aktualūs visiems Lietuvos gyventojams: infliacija, nerimas dėl galimos karinės agresijos prieš Lietuvą, vietų stygius vaikų ugdymo įstaigose, ilgos eilės sveikatos priežiūros įstaigose, itin didelės būsto nuomos kainos, nenoras nuomojamame būste leisti deklaruoti gyvenamąją vietą asmenims, turintiems vaikų (ir nelegali būsto nuomos ir darbo rinka).
Tyrimas buvo vykdomas Lietuvoje 2022 m. birželio–rugsėjo mėnesiais. Jo metu atlikta kiekybinė nuomonės apklausa (internetinėje platformoje; dalyvavo 335 respondentai), taip pat – 11 giluminių interviu, išplečiančių kiekybinių duomenų analizę (5 interviu su profesionaliais žmogaus teisių gynėjais ir žurnalistais, 3 interviu su verslo atstovais ir 3 interviu su asmenimis, iki 2020 metų nedalyvavusiais pilietinėje veikloje, bet susidūrusiais su represijomis ar jų rizika dėl politinių pažiūrų).