Baltarusijos programa

Gruodžio 23 d. Baltarusijoje įsigaliojo Atstovų rūmų diena anksčiau priimtos įstatymo „Dėl Baltarusijos Respublikos prezidento“ pataisos, kuriomis buvo įtvirtinti konstitucijos pakeitimai, priimti 2022 m. vasario 27 d. referendume. Pagrindinė šios įstatymo redakcijos naujovė – taisyklė, jog tas pats asmuo gali eiti Baltarusijos prezidento pareigas ne ilgiau kaip dvi kadencijas.

Pirmame šio sezono Minsko ekspreso tinklalaidės epizode rusų k. Europos humanitarinio universiteto Humanitarinių mokslų ir menų departamento docentas bei tarptautiniu mastu pripažintos ICOMOS-Baltarusija iniciatyvos vadovas dr. Stsiapan Stureika dalinasi įžvalgomis apie kultūros paveldo teoriją ir praktiką Baltarusijoje.

Lapkričio 13 d. buvo pranešta, jog šių metų spalio mėnesį didžiausia Baltarusijos kalio įmonė „Belaruskalij“ pateikė į tarptautinį arbitražą 1 mlrd. eurų vertės ieškinį prieš Lietuvą dėl jai taikomo draudimo vežti kalio trąšas per Lietuvos uostus. Bendrovė teigia, kad šiuo draudimu Lietuva padarė bendrovei žalą ir pažeidė tarptautines prekybos ir laisvo prekių judėjimo taisykles, o taip pat 1999 m. dvišalį susitarimą dėl investicijų apsaugos.

Naujoje „Minsko ekspreso” tinklalaidės serijoje (anglų k.) Brian Whitmore iš Atlantic Council dalijasi savo perspektyva apie Baltarusijos valdžios vertikalės dekonstravimą. Kas yra „Lukašenkos dilema”? Ar Kremlius absorbuos Baltarusiją? Ką gali padaryti Vakarai, kad Baltarusijoje būtų paleisti daugiau nei 1500 politinių kalinių? Kuo Lukašenkos valdžios vertikalė tokia unikali?

Naujoje „Minsko ekspresas” tinklalaidės serijoje (anglų k.) Voriko universiteto profesorė Elena Korosteleva pristato naują knygą „Baltarusija XXI amžiuje. Tarp diktatūros ir demokratijos” ir dalijasi įžvalgomis apie tai, kaip kylančių pasaulio autokratijų kontekste atrodo Baltarusija. Kiek eksportuojama Aliaksandro Lukašenkos autokratinio valdymo praktika? Ar yra perspektyvų studijoms apie Baltarusiją ir, bendrai, pačiai Baltarusijos valstybei?

J. Garavskio teismo procesas sukūrė keletą precedentų. Baltarusijos žmogaus teisių gynėjai iš centro „Viasna“ kartu su kolegomis iš Europos organizacijų FIDH ir „Trial International“ pirmą kartą istorijoje pasiekė, kad būtų išnagrinėta šių trijų asmenų pagrobimo byla. J. Garavskio teismas taip pat tapo pirmuoju praėjusiu universaliosios jurisdikcijos teismu dėl įvykių Baltarusijoje.

Pirmojoje trečiojo "Minsko ekspreso" sezono laidoje aptariame geopolitinę šiandieninės Baltarusijos padėtį ir jos vietą Vakarų politinėje darbotvarkėje. Kokią įtaką Baltarusijos demokratinės jėgos daro keičiant padėtį šalyje? Kaip smarkiai išaugusi baltarusių diaspora visame pasaulyje paveikė šalį? Kokios yra perspektyvos pokyčiams Baltarusijoje? Ir galiausiai, kaip Rusijos karas prieš Ukrainą keičia Lukašenkos išskaičiavimus?

Rugsėjo 25 d. Ukrainos pasienio tarnyba panešė, kad jos duomenimis, Baltarusijos teritorijoje liko iki vieno tūkstančio „Vagner“ grupuotės samdinių iš šešių tūkstančių buvusių liepos mėnesio pabaigoje. Daugiausia tai instruktoriai, dalyvaujantys Baltarusijos kariuomenės dalinių mokymuose.

Rugsėjo 6 d. įsigaliojo naujas A. Lukašenkos dekretas, kuriuo buvo panaikinta anksčiau egzistavosi galimybė užsienyje esantiems Baltarusijos piliečiams keisti pasus ambasadose ir konsulatuose. Nuo šiol tai bus galima daryti tik pačioje Baltarusijoje pagal oficialią registracijos vietą.

Šiemet rugsėjį buvo planuojama surengti didžiausias tradicines Rusijos ir Baltarusijos bendras karo pratybas „Zapad 2023“. Visgi pratybos „Zapad“ greičiausiai neįvyks, galimai dėl Rusijos karinės technikos ir personalo stygiaus.

Po nesėkmingo birželio 24 d. maišto Rusijoje pranešus, kad Vagner grupuotės samdiniai persikraustys į Baltarusiją, jau birželio 30 d. palydovų nuotraukose buvo matomos palapinių miestelio statybos Mogiliovo srityje, Cel kaimo poligone.

Birželio 23 d. naktį Rusijoje prasidėjus J. Prigožino samdinių maištui, Kalinausko pulko vadas bei Svetlana Cichanouskaja iš ryto paskelbė du nesusietus kreipimus, raginančius Baltarusijos kariuomenę nesivelti į įvykius Rusijoje, o baltarusius būti pasirengusius „ryžtingiems veiksmams“.

Baltarusiškos amunicijos siuntimas į Rusiją tęsiasi iki šiol, o vidutiniškas siuntimų mastas sudaro nuo 5 000 iki 10 000 tonų šaudmenų per mėnesį.

Tikėtina, kad susitikimo su V. Putinu metu buvo aptarinėjamas ir branduolinio ginklo dislokavimo tema, kadangi dar iki oficialaus A. Lukašenkos patvirtinimo kitą dieną, per plenarinę sesiją apie tai užsiminė Kazachstano prezidentas Kasymas Žomart-Tokajevas.

Nuo praėjusios savaitės Baltarusijoje viena pagrindinių diskusijų temų tapo Aliaksandro Lukašenkos sveikata. To priežastis – jo pasirodymas gegužės 9 d parado Maskvoje metu, kai A. Lukašenka nesugebėjo pėsčiomis nueiti 300 metrų, nepasirodė oficialiuose pusryčiuose Kremliuje ir vakare nepasakė savo tradicinės kalbos Minske.

Balandžio 26 d. Baltarusijoje prasidėjo pavasario šaukimas į kariuomenę atlikti privalomosios karinės tarnybos. Pačią pirmąją dieną į kariuomenę buvo išsiųsta apie tūkstantį šauktinių. Šaukimas vyks iki gegužės 5 d., jo metu apie 40 tūkst. jaunuolių bus pašaukti atvykti į karinio komplektavimo skyrius.

Balandžio 11 d. Baltarusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Aleinikas su oficialiu vizitu apsilankė Vengrijoje. Formaliai tai atsakomasis vizitas į Vengrijos užsienio reikalų ir užsienio prekybos ministro Peterio Szijjarto vizitą Minske šių metų vasarį.

Kovo 25 d. Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija ruošiasi Baltarusijoje dislokuoti taktinį atominį ginklą nuo šių metų liepos 1 d., kuomet bus užbaigti saugyklų statymo darbai.

Praėjus dienai po vizito JAV valstybės departamentas pareiškė, kad A. Lukašenkos vizitą į Iraną vertina gilėjančių Teherano ir Maskvos santykių kontekste.

Kovo 2 d. baigėsi A. Lukašenkos trijų dienų vizitas Kinijoje, kurio metu jis susitiko su Kinijos Liaudies Respublikos premjeru Li Kečiangu ir Kinijos lyderiu Si Dzinpingu.

Vasario 15 d. Baltarusijos generalinė prokuratūra taip pat paskelbė, kad per praėjusius metus Baltarusijos teismai išnagrinėjo daugiau nei 1600 „ekstremistinės pakraipos“ baudžiamųjų bylų, o tai sudarė apie 5% visų teismuose nagrinėtų bylų.

ES ruošiasi jau vasario mėnesį įvesti naujas sankcijas Baltarusijai, skirtas energetikai ir technologijoms. Naujos sankcijos rengiamos už Baltarusijos vaidmenį remiant Rusijos invaziją į Ukrainą.

Baltarusijos BVP per pirmus dešimt 2022 m. mėnesių 4,7 proc. sumažėjo, tačiau bendras ekonomikos traukimasis lėtėja, ji pamažu prisitaiko prie naujų sankcijų. Metinei infliacijai Baltarusijoje viršijus 15 proc., šalyje oficialiai nustatyti kainų kėlimo apribojimai.

Rusijos karas Ukrainoje tapo signalu, kad laikina relokacija Lietuvoje gali užtrukti ilgiau, nei dauguma baltarusių manė iki šiol. Tokia situacija gali paradoksaliai paskatinti baltarusių norą stipriau integruotis Lietuvoje (tiek individualių asmenų, tiek organizacijų).

A. Lukašenkos režimas tęsia persekiojimą asmenų, susijusių su protestais per 2020 m. prezidento rinkimus, taip pat asmenų, viešai pasisakančių prieš Rusijos karą Ukrainoje.

Nuo rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykstantys masiniai protestai prieš Aliaksandro Lukašenkos valdymą subūrė daugybę permainų trokštančių žmonių visoje šalyje.

Prognozuojama, kad dėl sankcijų poveikio Baltarusijos ekonomika kasmet gali prarasti 16–18 mlrd. JAV dolerių, o 2022 m. galima tikėtis net 4,1 proc. šalies BVP smukimo.

Baltarusijos kariuomenėje vyrauja didelis pasipriešinimas įsitraukimui į karinius veiksmus Ukrainoje, o kariuomenės vadai siekia išvengti sausumos pajėgų siuntimo į Ukrainą.

Šių metų  sausio 21 d., po nedidelių pataisymų „atsižvelgus į piliečių pastabas“, buvo paskelbtas galutinis naujosios Konstitucijos projektas, dėl kurio vasario mėnesį balsuos baltarusiai.

Greta migrantų krizės ir bandymų ją sureguliuoti svarbesni nagrinėjamo laikotarpio išoriniai įvykiai buvo „Zapad 2021“ karinės pratybos bei Baltarusijos ir Rusijos sąjunginės valstybės integracinių programų patvirtinimas.

Po 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimų valdančiojo režimo požiūris į bendros gynybinės erdvės kūrimą fundamentaliai pasikeitė, o jos formavimas įgavo pagreitį.

A. Lukašenkos siunčiamos užuominos apie pasirengimą derėtis su Vakarais be išankstinių sąlygų negali būti laikomos nuoširdžiomis. Priešingai, užsienio politika tampa visiškai vienkryptė.

Šios analizės tikslas – vykstant diskusijoms apie sankcijų Baltarusijos režimui griežtinimą įvertinti ekonominių sankcijų veikimo principus, argumentus „už“ ir „prieš“ jų taikymą, efektyvumo sąlygas ir praktines galimo taikymo aplinkybes bei pasekmes.

Rusija tęsia derybas su A. Lukašenka dėl polinės ir karinės integracijos, bet nesitiki greito status quo pokyčio.