Rytų partnerystės programa

Ukraina patenka į nepavydėtiną padėtį, kai galingiausia (iš viso 5700 MW instaliuotos galios) branduolinė elektrinė Europoje gali kelti tiesioginę, visapusišką grėsmę dėl Rusijos šantažo ir aplinkui vykstančių karinių veiksmų.

Lietuvos atveju rizika netinkamai įvertinti Rusijos ir Ukrainos karybos patirtis yra dar didesnė, nes skiriasi valstybės dydis, gyventojų skaičius, geografinės sąlygos, operacinis teritorijos gylis ir kiti veiksniai, dėl kurių karas Lietuvos teritorijoje būtų visai kitoks.

Atsižvelgdama į objektyvų savo išorinio legitimumo nuosmukį, Rusija priėmė naują Užsienio politikos koncepciją, kurią paskelbė 2023 m. kovo mėnesį. Dokumente pabrėžiamas Rusijos humanitarinis bendradarbiavimas su pasauliu ir regionais, ypač tais, kuriuose ji tradiciškai darė įtaką.

Remdamasi Ukrainos perduota žvalgybos informacija, Moldovos valdžia išreiškė rimtą susirūpinimą dėl tariamų Rusijos planų vykdyti destrukcinius veiksmus, kurių galutinis tikslas – nuversti konstitucinę valdžią Moldovoje.

Didelė dalis privačių žiniasklaidos kanalų priklauso politikams, oligarchams ar artimo jų rato žmonėms, o nacionalinio transliuotojo turinys taip pat kartais veikiamas valdančiųjų partijų interesų.

ES nori stabilizuoti savo kaimynystę ir skatinti jos pažangą, o jos kaimynėms reikia finansinės paramos, kad įveiktų pokyčių proceso metu kylančias kliūtis.

Nuo vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, Moldovoje vyrauja politinis ir visuomeninis nerimas.

Nors šiuo metu ES galbūt laikoma patikimiausia tarptautine veikėja regione, šiame tyrime pažymima, kad siekdama išlaikyti tvarų matomumą ji turėtų būti iniciatyvesnė ir išradingesnė.

Pastaraisiais metais ES siekė padėti Sakartvelui, Moldovai ir Ukrainai įgyvendinti vidines reformas.