Transatlantinių santykių programa

Partnerystės saugumo ir gynybos srityse pastarąjį dešimtmetį aktyviausiai buvo plėtojamos Japonijos pasiūlyto „laisvo ir atviro Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono“ (FOIP) formate tarp „bendraminčių“ šalių.

Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius pavadino Suomijos ir Švedijos siekį įstoti į NATO „pavojinga avantiūra“ ir pridūrė, kad šios dvi šalys negali įstoti į NATO, kol Bosnijoje ir Hercegovinoje nebus pakeistas rinkimų įstatymas.

Baltijos valstybių narystė NATO užtikrino ilgalaikį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos politikos srityje; kryptinga integracija į Europos Sąjungą (ES) ir globalią prekybos sistemą, taip pat sėkmingas vakarietiškų ekonomikos taisyklių perėmimas sustiprino Lietuvos patrauklumą ekonominių santykių plotmėje.

Vašingtono dėmesys ir parama Lietuvai išlieka vienu svarbiausių Lietuvos saugumo užtikrinimo uždavinių.

Vos pasibaigus Šaltajam karui, išaugo Lietuvos bei kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių svarba JAV užsienio politikai. Lietuva tapo vienu iš atspirties taškų tolimesnei „demokratijos plėtrai“ Europoje, Eurazijoje ir Artimuosiuose Rytuose.